Trumpųjų nuotolių laivyba turės tapti vienu iš ES transporto plėtros prioritetų – tai konstatuota sausio 23-25 d. Liublianoje (Slovėnija) vykusioje Europos Komisijos transporto ministrų konferencijoje, kurioje nagrinėti jūrų greitkelių plėtros klausimai.
Konferencijoje dalyvavusio Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydo Vaitkaus teigimu, akcentuota, kad trumpųjų nuotolių laivybos pervežamų krovinių apimtys nuo 1995 metų išaugo daugiau nei dvigubai, o ateityje jos augs dar sparčiau.
Konferencijoje nagrinėtos priežastys, galinčios stabdyti jūrų greitkelių plėtrą. Anksčiau manyta, kad pagrindinės to priežastys – neišplėtota infrastruktūra ir sudėtingos muitinės procedūros.Europos Komisijai atlikus tyrimą dėl muitinės procedūrų, paaiškėjo, kad problemų ES šalių teisinėje bazėje nėra, tačiau labai svarbu gerinti aptarnavimą. Tai reiškia – supaprastinti muitinės procedūras, įdiegiant „vieno langelio” principą.
Pasak A.Vaitkaus, Lietuvos atstovai išreiškė apgailestavimą, kad kol kas, be atliekamų studijų, iš ES finansinės paramos nėra skiriama pinigų realiai greitkelių infrastruktūros plėtrai. „Uostų administracijų skiriamos lėšos jūrų greitkelių plėtrai yra tikrai didelės, tačiau jų atsiperkamumas yra labai lėtas. Be to, jų aiškiai nepakanka, norint sėkmingai spręsti daugelyje ES šalių šiandien kylančias vis sudėtingesnes ekologines, kelių perkrovimo sunkiuoju krovininiu transportu problemas. „Šias problemas būtina spręsti kompleksiškai, todėl tai neturėtų būti vien uostų administracijų lėšos”,- sakė A.Vaitkus.
Šių problemų sprendimą tikrai palengvintų jūrų greitkelių plėtra”,- sakė A.Vaitkus. Todėl, pasak jo, Lietuva pasiūlė, kad jūrų greitkeliams skiriamos lėšos turėtų būti konsoliduojamos, pritraukiant ir kitus finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, ES lėšas. Kol kas ES lėšomis yra galimybė finansuoti tik iki 30 proc. tokio projekto vertės.
Finansinei paramai gauti projektus gali teikti ne tik uostų administracijos, bet ir privatus sektorius. Planuojama, kad bendra ES parama šiam sektoriui 2007-2013 m. gali sudaryti 740 mln. eurų.
Pasak A.Vaitkaus, Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui tokios lėšos būtų labai svarbios, nes 2007-2013 m. uosto plėtros programoje numatomi plataus masto infrastruktūros gerinimo darbai (statant Ro-Pax terminalą).
Lietuva šiuo metu turi gerai išplėtotas devynias laivybos linijas. Pagrindinės šalys – partnerės šiuo metu yra Vokietija, Danija ir Švedija. „Sutelkus projektus kelių valstybių uostams, būtų galima tikrai sėkmingai pritraukti šias lėšas”,- įsitikinęs Susisiekimo ministerijos sekretorius A.Vaitkus.
Trumpųjų nuotolių laivybos pagrindinis tikslas – nukreipti krovinių srautus nuo kelių transporto į vandens transportą bei pagerinti susisiekimą su periferijos ir salų regionais bei valstybėmis. Europos Komisijos Baltojoje knygoje „Europos transporto politika iki 2010: laikas priimti sprendimus” („European transport policy for 2010: time to decide”) numatyta plėsti jūrų greitkelius, ypač tuos, kuriomis vežant krovinius galima išvengti kamščių keliuose.
„Taigi, laikas veikti sprendžiant šias ne tik Lietuvai, bet ir Europos Sąjungai kylančias problemas”,- sako A.Vaitkus.
Susisiekimo ministerija