Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalyse finansų grupės „Nordea” rinkų padalinys „Nordea Markets” pirmą kartą atliko išsamią Baltijos šalių ir Lenkijos ūkių analizę, kuri buvo paskelbta šiandien. Tradiciniu tapsiančiame leidinyje „Baltic Rim Outlook” konstatuojama, kad Lietuva šiuo metu yra vienintelė iš Baltijos šalių, turinti šansų eurą įsivesti laiku. Estijai įsivesti bendrą ES valiutą 2007 metų sausį greičiausiai sutrukdys inlifacijos lygis, o Latvijos perspektyvos euro zonoje kol kas sunkiai prognozuojamos.
„Nordea” analitikai konstatuoja, kad nors Lietuvos ūkio augimas nėra toks stulbinantis kaip Latvijos ar Estijos, jis leidžia valdyti infliaciją ir suteikia geriausius šansus įsivesti eurą 2007-ųjų sausio 1 dieną.
Ekspertai taip pat teigia, jog Lietuvos ekonomikos augimas pralenkė jų lūkesčius ir tai iš dalies lėmė labai spartus eksporto augimas. Taip pat pažymima, kad pagrindinės eksporto rinkos yra Rusija ir Latvija, kurių planuojamas augimas taip pat gerokai viršija ES vidurkį, todėl prognozuojama, kad Lietuvos eksporto augimas nesustos.
„Nordea” prognozuoja, kad šiemet bendrojo vidaus produkto augimas sieks 6,9 proc., kitąmet augimas išliks įspūdingas – 6,3 proc. Šiek tiek neramina Lietuvos ketinimai kompensuoti gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą socialiniu mokesčiu verslui, o 2008-aisiais jo atsisakyti, kai gyventojų pajamų mokestis bus mažinamas dar kartą. Tokie radikalūs mokesčių politikos pasikeitimai sukuria netikrumo zoną verslui, o Vyriausybei iškyla pavojus prarasti išlaidų ir pajamų kontrolę, juolab, kad politinės krizės pavojus vis dar realus. Kitą vertus, ekspertai neprognozuoja, kad valstybės biudžeto deficitas viršys Mastrichto kriterijų ribą – 3 proc.
„Vėl brangstanti nafta didina riziką neatitikti vieno iš konvergencijos kriterijų – kainų stabilumo – ir įsivesti eurą pagal planą. Kadangi ūkio augimas išlieka spartus, svarbu, kad vyriausybė laikytųsi atsargios ir disciplinuotos išlaidų politikos – ribotų valstybinio sektoriaus atlyginimų bei pensijų augimą. Kita vertus, nežinomas ir lyginamasis infliacijos rodiklis (trijų ES valstybių, turinčių stabiliausią infliaciją, vidurkis) bei pats jo fiksavimo laikas. Kuo vėliau šiais metais sulauksime infliacijos fiksavimo, tuo didesnė tikimybė Lietuvai atitikti kainų stabilumo kriterijų, kadangi infliacijos augimo tikimąsi ir ES”, – pažymėjo „Nordea Bank Lietuva” rinkų ekspertė Vylūnė Urbonienė.
Pripažindami, kad Lietuva turi labai mažai galimybių klysti valdydama infliacinius procesus, ekspertai pataria labai atsargiai elgtis su įrankiais, kurie gali turėti įtakos išlaidų ir vartojimo augimui. „Nors gyventojų pajamų mokesčio mažinimas greičiausiai paveiks vartojimą tik 2007 metais ir neturės įtakos šių metų infliacijos lygiui, problemų gali kilti, jei Lietuva į eurozoną nepaklius iškart. Tuomet tos pačios grėsmės galios ir galimybėms įstoti nuo 2008-ųjų pradžios”, pažymima apžvalgoje.
Šiuo metu vidutinė metinė infliacija Lietuvoje yra 2,7 proc. ir tai yra 0,3 proc. daugiau nei nustatytas kriterijus. Kitus kriterijus – valstybės biudžeto deficito balanso ir BVP santykį, valstybės įsiskolinimą, valstybės skolos vertybinių popierių palūkanų ir valiutos stabilumo – Lietuva visiškai atitinka ir „Nordea” nemato didelių grėsmių, galinčių iš esmės pakeisti situaciją.
Estija: nesubalansuotas augimas
Estijos ūkis šiemet turėtų augti 7,1 proc., o 2007-aisiais – 6,6 procento, tačiau augimo džiaugsmą temdo abejonės dėl kai kurių ūkio segmentų perspektyvų. „Nordea” ekspertai prognozuoja, kad augimą lems vidaus vartojimas, todėl prognozuojamas spartesnis importo apimčių didėjimas. Prie to prisidės ir planuojamas 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio mažinimas iki 23 proc. Vartojimas ir aukštos energetikos prekių kainos lems aukštą infliacijos lygį, o tai, savo ruožtu, beveik palaidojo Estijos viltis 2007 metais įsivesti eurą. „Nordea” ekspertai nemano, kad atsakingos ES institucijos atsižvelgs į brangios naftos ar dujų faktorius, vertindami kandidatų atitikimą eurozonos reikalavimams. Kiti pavojai: nekilnojamojo turto rinka ir skolinimosi sparta.
Latvija: išblėsusios viltys dėl euro
Latvijos BVP šiemet turėtų išaugti 8 proc,, o 2007-aisiais – 7,2 proc. Pagal šį rodiklį Latvija ir toliau išlieka ES rekordininkė, tačiau nevaldomi infliacijos šuoliai nubraukia bet kokias Latvijos viltis laiku įstoti į euro klubą. Infliacinius procesus skatina vidaus vartojimas, būsto paskolų bumas ir išoriniai veiksniai (tokie kaip brangstantys degalai). Be to, Latvijoje jau dabar ryškus darbo jėgos trūkumas. Ekspertai pasigenda bent kiek ryškesnio Latvijos banko vaidmens mėginant atvėsinti iki raudonumo įkaitusį ūkį.
Kiti pavojai: įmanoma, kad euro įvedimas gali būti atidėtas net iki 2010 metų, tačiau vyriausybė ir centrinis bankas iki šiol neturi alternatyvaus rinkos valdymo scenarijaus.
Lenkija: visu greičiu pirmyn
Lenkijos ūkis šiemet turėtų išaugti 4,7, o kitąmet – 4,2 proc. Nors iki šiol Lenkijos ekonomikos augimas buvo ne vien rožėmis klotas, „Nordea” ekspertai artimiausius metus vertina pozityviai. Lenkija yra labiau priklausoma nuo pasaulio ekonomikos nei Baltijos šalys, todėl jos ūkio plėtra sunkiau prognozuojama remiantis vien vidaus rodikliais. Daugiausia vilčių teikia atsigaunanti darbo jėgos rinka bei augančios vidaus investicijos, tačiau vartojimas vis dar sąstingyje. „Nordea” prognozuoja, kad Lenkija į euro zoną paklius iki 2010-ųjų, tačiau pripažįsta, kad tai optimistinis scenarijus.
Kiti pavojai: neaiški politinė padėtis ir stiprėjantis zlotas.
„Nordea”