JAV Mičigano universiteto šveikatos skyrius paskelbė sukūrę nanovirusą, dirbantį panašiai į kompiuterinį „Trojos arklį”. Šis „nanotransportas” galėtų įnešti efektyvius chemoterapinius vaistus į vėžio pažeistą ląstelę, taip padidindamas cheminių medžiagų efektyvumą naikinant vėžio ląsteles bei sumažindamas šalutinį šių medžiagų poveikį.
Universiteto darbuotojams pavyko sukurti penkių nanometrų skersmens polimerinę molekulę. Šie dirbtiniai dendrimerai yra pakankamai maži, kad galėtų prasiskverbti per ląstelių membranas, o jų medžio pavidalo struktūra leidžia nesunkiai „prikabinti” norimus medikamentus. Prie šio nanotransporto mokslininkai „prikabino” metotreksatą, stiprų priešvėžinį vaistą, ir ląstelės gyvybei palaikyti būtiną vitaminą – folinę rūgštį. Skirtingai nuo sveikų, vėžinės ląstelės šio vitamino sunaudoja daugiau nei įprasta. Siekdamos sugerti kuo daugiau folinės rūgšies sergančios ląstelės netgi sukuria papildomas folinės rūgties receptorius. Būtent šia vėžinių ląstelių sąvybe ir naudojasi mokslininkai. Pasak Jameso R. Bakerio, biologinių nanotechnologijų profesoriaus Mičigano universitete, sukurtas dendrimeras yra tarsi „Trojos arklys”, kuris kartu su folinę rūgštimi į vėžinę ląstelę įneša ir nuodingą metotreksatą.
Gydant įprastiniais metodais vėžinės ląstelės sunaikinimui vaistai turi iš lėto prasiskverbti pro josmembraną. Tam ląstelės aplinką reikia prisotinti nuodingomis medžiagomis, tuo pačiu pakenkiant ir aplinkinėms sveikoms ląstelėms. Tyrimai parodė, kad vėžinių ląstelių gydymas nanonviruso pagalba yra maždaug 10 kartų efektyvesnis, nei vien tik skiriant metotreksato terapiją.
www.kompiuterija.lt