Penktadienį Alytuje prasidėjo II tarptautinė bonsų ir suiseki paroda „Alytus 2005”. Baltijos šalyse ir Rusijoje analogų neturinčio renginio programoje – geriausių Europos, Japonijos, JAV ir Australijos meistrų išaugintų bonsų paroda, tradicinių japoniškų menų pristatymas, praktiniai seminarai, paskaitos apie Tekančios Saulės šalies kultūrą, menus ir pan. Renginį organizavo alytiškis Japonijos kultūros entuziastas Kęstutis Ptakauskas, už pirmąją parodą Lietuvos žurnalistų sąjungos Alytaus skyriaus šiemet paskelbtas Metų žmogumi.
Tikėjosi sulaukti kelių dešimčių tūkstančių žiūrovų
Kaip ir pernai vienam birželio savaitgaliui gimtąjį Alytų pavertęs Lietuvos sostine, penktadienį renginiui skirtoje spaudos konferencijoje K.Ptakauskas pasakojo ne tik apie šios, bet ir būsimos, jau trečiosios, parodos programą ir pažadėjo į Alytų atvežti unikaliausią Europoje suiseki (akmenų ir uolų menas) kolekciją. Tai – geras ženklas, liudijantis, jog alytiškiai kol kas gali lengviau atsikvėpti: Japonijos kultūros entuziastas iš mūsų miesto bėgti neketina, nors ne paslaptis, kad langą į Tekančios Saulės šalies kultūrą atvėrusį jau antrą kartą Alytuje vykstantį unikalų renginį mėgina persivilioti Vilnius.
„Tikiuosi, kad bonsų paroda ir ateityje vyks Alytuje, o miesto savivaldybės sprendimas parodai skirti 50 tūkst. Lt (renginio sąmata – per 400 tūkst. Lt – S.P.) ir suteikti visokeriopą organizacinę paramą teikia didelių vilčių”, – kalbėjo K.Ptakauskas vakarykštėje spaudos konferencijoje, į kurią susirinko nematytai gausus žiniasklaidos atstovų būrys, – renginį žada nušviesti daugiau nei penkiolika įvairių Lietuvos leidinių.
Penktadienį iš ryto į Alytų jau rinkosi ir pirmieji parodos lankytojai, dauguma jų – svečiai iš kitų miestų. Anot paties organizatoriaus, preliminariais skaičiavimais, per tris dienas mūsų mieste turėjo apsilankyti kelios dešimtys tūkstančių žiūrovų.
Parodoje – geriausių Europos bonsų kolekcija
Per dešimtį metų savo rankomis tuščioje vietoje sukūręs unikalų Ryto Rasos sodą, o dabar norintis Alytų paversti japoniškos kultūros sostine, savo ateitį siejančia su kultūriniu turizmu, K.Ptakauskas vakar darsyk įrodė, jog vieno žmogaus iniciatyva – didelė jėga. Šiandien, kai į tarptautinę bonsų ir suiseki parodą atvyks meistrų iš tolimosios Australijos, galėsime pasidžiaugti, kad pačių išaugintus mažuosius medelius mūsų mieste demonstruoja keturių pasaulio žemynų atstovai. Jie ne tik pristato savo kūrinius, bet ir pasakoja apie bonsų formavimo techniką, jų auginimo paslaptis ir filosofiją. (Beje, jau pirmosios paskaitos penktadienį vidurdienį vyko klausytojų pilnoje teatro salėje.)
Medelių nykštukų (išvertus iš japonų kalbos bonsai – medeliai, augantys ant padėklo) parodoje Alytuje dalyvavo meistrai iš Europos (Šveicarijos, Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos, Lietuvos), Japonijos ir JAV. Iš viso į Dzūkijos sostinę atgabenti 129 medeliai, jų amžius – nuo kelių dešimčių iki 280 metų.
Visas tris parodos dienas bonsus buvo galima pamatyti miesto teatro galerijoje ir Mažosios salės pirmo bei antro aukštų fojė. Šalia ypač vertingos geriausių Europos bonsų kolekcijos buvo eksponuojami ir lietuvių meistrų išauginti medeliai. Gausią kolekciją pristatė pats organizatorius K.Ptakauskas, alytiškis Saulius Lampickas ir Darius Armonas.
Žiniasklaidos dėmesio penktadienį nestokojo parodos žvaigždės – garsūs čekai bonsų meistrai Vaclavas Novakas ir Antoninas Ondrašas, vokietis Jurgenas Zaaras ir kt., kurių dalyvavimas Alytaus parodoje, anot jos organizatorių, – geriausias įvertinimas. Nors bonsų parodų Europoje vyksta nemažai, jos yra skirtingo lygio, todėl žinomi meistrai ypač kruopščiai renkasi kur važiuoti, o jų sprendimas – neskundžiamas kokybės ženklas.
„Pakviesti geriausius Europos bonsų meistrus pavyko tik todėl, kad pernai Alytuje surengta paroda buvo puikiai įvertinta, o jos dalyviai padarė labai gerą reklamą ir renginiui, ir Alytui. Dzūkijos sostinės vardas jau siejamas su japoniškos kultūros reprezentacija”, – įsitikinęs K.Ptakauskas.
Bonsų paroda Alytuje – ES Japonijos metams skirtų renginių sąraše
Renginyje Alytuje penktadienį apsilankė Lietuvos ekspozicijos pasaulinėje parodoje „Expo 2005”, šiemet vykstančioje Japonijoje, generalinis komisaras Romas Jankauskas. Mūsų šalies stende, apie kurį pasakoja ir į Alytų atvežtos nuotraukos, pristatomas ir alytiškio K.Ptakausko Ryto Rasos sodas (jis suformuotas Pirmajame Alytuje, Ramybės gatvėje, namo kieme), stebinantis net pačius japonus, svečioje šalyje atrandančius krislelį savo sielos.
„Pastaruoju metu vis daugiau žmonių Lietuvoje domisi japonų kultūra, menu, tradicinėmis technikomis. Tačiau mūsų ekspozicijos parodoje „Expo 2005″ tikslas – pristatyti Lietuvą, o ne Japonijos kultūros atspindžius mūsų šalyje. Vis dėlto neabejotina, jog tautas labiausiai suartina būtent tokios gražios susilietimo akimirkos, viena jų – Alytuje vykstanti tarptautinė bonsų ir suiseki paroda”, – kalbėjo R.Jankauskas.
Beje, 2005-ieji Europos Sąjungoje paskelbti Japonijos metais, o tarptautinė paroda „Alytus 2005” įtraukta į oficialų jiems skirtų ES renginių sąrašą, jai suteiktas ES Japonijos metų logotipas.
Dovana – raku krosnis
K.Ptakauskas mano, jog ypač įvairioje II tarptautinės bonsų ir suiseki parodos „Alytus 2005” kultūrinėje programoje įdomių dalykų turėtų atrasti įvairaus amžiaus ir poreikių alytiškiai bei miesto svečiai. Šiandien ir rytoj Alytuje vyks ne tik paroda, bet ir paskaitos, konferencijos, seminarai.
Renginyje buvo galima įgyti ir praktinių žinių, pavyzdžiui, plačiau sužinoti apie bonsų technikos taikymą praktikoje – sodo, kraštovaizdžio projektuose, formuotų medžių priežiūrą. Taip pat susipažinti su savita Japonijos kultūra, o paskaitas apie ją skaitė humanitarinių mokslų srities filosofijos ir istorijos krypties habilituotas daktaras Antanas Andrijauskas bei keliautojas istorijos mokslų daktaras Romualdas Neimantas, užsieniečiai lektoriai.
Parodos lankytojai galėjo išmėginti ir įvairius tradicinius Japonijos menus, origamį, kaligrafiją ir pan. Pirmieji smalsuoliai penktadienį noriai dalyvavo raku keramikos kūrimo procese – lipdė iš specialaus molio mišinio. Rotušės aikštėje penktadienį buvo pastatytos dvi raku krosnys, todėl kantriausi miestiečiai pamatė visą keramikos radimąsi, nuo malkų atvežimo iki išdegto gaminio.
Kaip pasakojo Rotušės aikštėje triūsiantis raku keramikos žinovas Dainius Strazdas, šios technologijos ištakos siejamos su Raku dinastija, gyvenusia Japonijoje XIV a. Praėjusio amžiaus viduryje raku keramika buvo susidomėta JAV, kur ji šiek tiek modifikuota. Alytiškiai turėjo progą išvysti įvairių šios tradicinės keramikos variacijų, išgirsti japonų ir amerikiečių meistrų pasakojimų.
Vieną raku degimo krosnį po parodos buvo pažadėta padovanoti Dailiųjų amatų mokyklai, meistrai mokys ja dirbti šios mokyklos moksleivius.
Paskutinį kartą Lietuvoje šį savaitgalį Alytuje galima buvo pamatyti unikalią dvylikos samurajų kardų kolekciją, o jų priežiūros ritualą demonstravo trys iš Japonijos atvykę meistrai. Taip pat buvo galima susipažinti su tradicine japonų origamių – popieriaus lankstymo – technika, pristatyta žinomos Lietuvos origamių meistrės Laimos Liutkienės. Praktinius seminarus parodos lankytojams vedė kaligrafijos meistrė Dalia Dokšaitė ir jos mokyklos „Tušo kelias” mokiniai.
Šalia teatro įsikūrusioje palapinėje buvo rengiama teatralizuota arbatos gėrimo ceremonija, o sekmadienį 10 val. Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje vyko… tradicinių japonų veislių šunų akitų, sibų ir chinų pasirodymas.
Daugiau informacijos apie tarptautinę bonsų ir suiseki parodą – interneto puslapyje (www.bonsai.lt/alytus2005/index.html).
Saulė Pinkevičienė