Prieš savaitę baigėsi atranka į „Domus galerijos” direktoriaus postą. Nugalėjusi per tūkstantį kandidatų, interjero ir apdailos medžiagų centro vadove tapo 24 metų kaunietė Gita Firantaitė, turinti savo verslą ir vadovaujanti bendrovei „Fileda”.
Kada tiksliai pradėsi eiti savo naująsias pareigas?
Tiksliai nežinau. Artimiausiu metu važiuosiu tartis.
Ar pasikeitė tavo gyvenimas po šios pergalės?
Pasibaigus žaidimui, iki finalo dirbau ankstesniame darbe. Viskas buvo įprasta. Tik praėjusį pirmadienį, po laimėjimo, atsikėliau kaip žvaigždė – žurnalistai užpuolė iš visų pusių. Apie kitus gyvenimo pasikeitimus galėsiu kalbėti tik pamačiusi darbo sutartį.
Ar daug jėgų atidavei besifilmuodama realybės šou?
Filmavo 17 dienų. Buvo labai įtemptas grafikas – keldavomės aštuntą, nuo devynių iki keturių darydavome užduotį, po to grimuodavo, vėliau – gynyba ir t.t.
Ką darydavai, kai apimdavo neviltis? Ar nesinorėjo viską mesti?
Man taip nebuvo, kad norėčiau viską mesti. Aš ir į gyvenimą taip žiūriu – jei blogai, viską galima išspręsti.
Prisipažink: apie pergalę svajojai ar jos nesitikėjai?
Pavadinkim taip – pergalė buvo visiškai netikėta. Kad pateksiu į finalą, supratau nufilmavus trečdalį žaidimo. Su Modestu abu buvome lygiaverčiai konkurentai – tiek savo žiniomis, tiek praktika. Negalėčiau pasakyti, kad jis buvo blogesnis už mane. Galvojau, kad laimėti turi vyras. Todėl buvau nusiteikusi blogiausiam. Tačiau turėjau tikslą siekti geriausio.
Ar pasitikėjimas savo jėgomis išaugo po pergalės?
Ne. Stengiuosi blaiviai vertinti dabartinę situaciją. Šiandien žmonės atpažįsta mane gatvėje. Bet tai nesuteikia didesnio pasitikėjimo savo jėgomis.
Ar galite palyginti žaidimą ir vadovavimą įmonei?
Žaidime nervai ir įtampa laikini. Ten dariau tai, ko savo įmonėje tikrai nedaryčiau. Pavyzdžiui, reikėjo išstumti mašinas, įklimpusias į smėlį. Vadovaudama savo įmonei, aš tikrai nevažiuočiau traukti tos mašinos. Bet žaidime viskas buvo kitaip.
Ar, kaip firmos vadovė, žaisdama ką nors naujo sužinojai?
Visada stengiausi kalbėti konkrečiai, aiškiai ir suprantamai. „Domus galerijoje” tai įvertinau kaip pranašumą. Išmokau švelniau pateikti nemalonias žinias. Labai daug praktinių įgūdžių, ginant savo poziciją, nuomonę, davė gynyba prieš valdybą. Pasikeitė ir darbo tempas. Kai po žaidimo grįžau į savo įmonę, atrodė, jog viskas vyksta labai lėtai.
Ar galima sakyti, kad įrodei, jog vadovaujanti moteris nėra prastesnė už vadovaujantį vyrą?
Galima. Anksčiau, kai tvarkydavau darbo reikalus, vyresni vyrai mane vertindavo kaip „blondinę”. Dabar realybės šou sustiprino mano įvaizdį – su manim kalba iškart, o ne tik po to, kai patys įsitikina, jog nenusišneku.
Laura Pociūtė