Valstybinės reikšmės aplinkosauginius projektus vykdantys regioniniai atliekų tvarkymo centrai pradėjo skambinti pavojaus varpais – sostinės biurokratų slapta parengta įstatymo pataisa gali palaidoti planus šalyje sukurti europietišką komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.
Taip esą nutiktų, jei Seimas pritartų Atliekų tvarkymo įstatymo pataisai, uždraudžiančiai regioniniams atliekų tvarkymo centrams (RATC) eksploatuoti naujus sąvartynus, atliekų surinkimo, kompostavimo aikšteles, atliekų perkrovimo stotis. Visi šie objektai bus pastatyti už Europos Sąjungos, valstybės ir RATC pasiskolintus pinigus.
„Vakarų ekspresui” pradėjus domėtis šia įstatymo pataisa, Aplinkos ministerijos atstovai suskubo aiškinti, kad ji jau nebesvarstoma.
10 modernių sąvartynų
Žinia, dar 2002 metais Europos Komisija ir Lietuvos Vyriausybė pasirašė finansinį memorandumą dėl projektų, kuriuos įgyvendinus kiekvienoje Lietuvos apskrityje bus uždaryti senieji sąvartynai ir pastatytos modernios atliekų surinkimo aikštelės bei vienas regioninis sąvartynas, įrengtos antrinių žaliavų rūšiavimo linijos, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, finansavimo.
Visi naujosios atliekų tvarkymo sistemos kūrimo darbai kiekvienoje apskrityje buvo patikėti kelių šios apskrities savivaldybių įsteigtiems RATC.
Klaipėdos apskrityje šiuos darbus atlieka Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), kurio akcininkai yra visos apskrities savivaldybės. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo darbai atsieis 11,7 mln. eurų (40,39 mln. litų). Europos Sąjunga skiria 50 proc. projekto lėšų, 20 proc. – valstybės dalis, 30 proc. – KRATC paimta paskola (12,27 mln. litų).
Iki šiol buvo numatyta, kad pastačius naujuosius sąvartynus juos eksploatuos savivaldybėms priklausantys RATC. Buvo numatyta, kad jie rinks vadinamąjį sąvartyno vartų mokestį iš atliekas surinksiančių ir į sąvartyną jas atvešiančių bendrovių. Būtent ši sąlyga leido RATC parengti verslo planus ir daliai projekto gauti finansavimą iš bankų.
Sugriautų sistemą
„Žinia, kad yra parengta Atliekų tvarkymo įstatymo pataisa, kuria RATC yra draudžiama vykdyti atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą, tai yra eksploatuoti naujuosius sąvartynus, mums sukėlė šoką”, – sako KRATC direktorius Šarūnas Reikalas.
Anot jo, apie siūlomą įstatymo pataisą RATC informuoti nebuvo. Žinios apie šią staigmeną juos pasiekė savais, o ne oficialiais kanalais.
Pasak Š. Reikalo, Seimui pritarus šiai pataisai, visų pirma atsirastų pavojus, kad RATC nebesugebės bankams grąžinti paimtų paskolų, nes taps tik rekomendacijas savivaldybėms teikiančiomis institucijomis.
„Koncesijos ar viešojo konkurso būdu parinktas sąvartyno ir atliekų aikštelių priežiūrėtojas RATC paimtų paskolų grąžinimu tikrai nesirūpintų. Esminė problema yra ne ta, kad centrai būtų nustumti nuo jų sukurto turto valdymo, bet tai, kad paskolų grąžinimo sutrikimas sužlugdytų visą naująją atliekų tvarkymo sistemą”, – prognozavo pašnekovas.
Anot jo, siūloma Atliekų tvarkymo įstatymo pataisa prieštarauja Vyriausybės ir Europos Komisijos pasirašytam finansiniam memorandumui, kuriame yra numatyta, jog 5 metus negalima keisti naujųjų sąvartynų valdymo formos – jie turi priklausyti savivaldybių įsteigtiems juridiniams asmenims.
Š. Reikalo mintims pritaria RATC asociacijos prezidentas, Tauragės regioninio atliekų tvarkymo centro direktorius Juozas Jankevičius. Jis sakė neseniai susitikęs su Aplinkos ministerijos atstovais. Šie esą pažadėjo, kad nerimą kelianti įstatymo pataisa nebebus siūloma tvirtinti Seimui.
RATC asociacija dabar vienija 5 narius, o šią savaitę jų skaičius turėtų padidėti iki 8.
Kai kurių „Vakarų ekspreso” šaltinių teigimu, naujosios įstatyminės normos atsiradimu gali būti suinteresuotos atliekų surinkimu ir išvežimu užsiimančios įmonės. Dalis jų jau dabar privatizuoja daugiabučius administruojančias bendroves, tad laimėjus sąvartynų valdymo konkursus būtų sukurtas tam tikras monopolis.
Galima neskaidri veikla?
Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktorius Rimgaudas Špokas „Vakarų ekspresui” teigė, kad kol nėra atsakingų pareigūnų parašų, iš esmės nėra ko komentuoti apie RATC susirūpinimą sukėlusią įstatymo pataisą.
„Tebevyksta diskusijos. Galutinį Koncesijų, Investicijų, Biudžeto sandoros, Atliekų tvarkymo ir daugelio kitų įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą skelbs Ūkio ministerija. Tada ir būtų galima ką nors komentuoti. Tačiau jau dabar galiu pasakyti, kad paskutiniajame mūsų ministerijos siūlyme daliai RATC nepatinkančio punkto nebėra”, – sakė R. Špokas.
Anot jo, Aplinkos ministerijos tikslas – stiprinti RATC, kad jie taptų pagrindiniais regioninių atliekų tvarkymo sistemų elementais.
„Sprendimus, kiek ir kokias jiems suteikti funkcijas, turės priimti savivaldybės. Tokia dabar yra galutinė Aplinkos ministerijos pozicija. Pradžioje, kol įsivažiuos naujų sąvartynų veikla, RATC gali būti jų valdytojai, bet ateityje jais gali tapti ir kiti subjektai, mat turint ir atliekų tvarkymo administratoriaus, ir sąvartyno operatoriaus funkcijas, gali atsirasti sąlygos neskaidriai veiklai”, – tvirtino Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktorius.
R. Špokas neigė informaciją, kad Atliekų įstatymo pataisa buvo atsiradusi dėl lobistinės šiukšlių vežėjų veiklos.
„Vargu ar dabar yra nors viena Lietuvos įmonė, kuri galėtų tapti operatoriumi, nes paprasčiausiai neturėtų tam reikiamos patirties”, – išreiškė įsitikinimą pašnekovas.
Martynas Vainorius