Klaipėdos jūrų krovos kompanija „Bega” praėjusiais metais perkrovė 2,6 mln. tonų krovinių.
Tai didžiausia krova per visą įmonės veiklos istoriją. Palyginti su 2004 metais, kai buvo perkrauta 2,26 mln. tonų krovinių, krovos augimas siekia 15,3 proc.
Vien praėjusių metų gruodžio mėnesį „Bega” perkrovė 262,5 tūkst. tonų įvairių krovinių.
Per paskutinius keturis 2005 metų mėnesius kompanija krovė vidutiniškai po 260 tūkst. tonų per mėnesį. „Begoje” perkrauti kroviniai sudaro beveik 12 proc. visos Klaipėdos jūrų uosto krovos.
Pritraukti Rusijos kroviniai
„Begos” generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis teigia, kad pasirašius Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinį susitarimą 2K dėl Klaipėdos ir Kaliningrado uostų bendradarbiavimo, atsirado naujos galimybės dialogui ir darbui su Rusijos bendrovėmis. Tad praėjusių metų antrojoje pusėje „Bega” pradėjo krauti tiek skystas, tiek birias trąšas iš Rusijos.
„Iš viso šiemet perkrovėme 513 tūkst. tonų tranzitinių krovinių. Beveik pusė jų – iš Rusijos. Dirbti su Rusijos kompanijomis nėra lengva, tačiau dedant daug pastangų, manau, šio bendradarbiavimo perspektyvos bus palankios”, – sakė A. Kuzmarskis.
Be to, anot „Begos” komercijos direktoriaus Egidijaus Rimanto Petrausko, rusai jau suvokė technologinius Klaipėdos uosto pranašumus. Konkurencines vienintelio Lietuvos uosto pozicijas turėtų sustiprinti ir tai, kad Rusijos geležinkeliai pernai 12 proc. padidino tarifus vietiniams pervežimams, o šiemet juos ketina pakelti dar apie 18 proc. Tad rusiškos trąšos ir šiemet „Begoje” turėtų būti vienas pagrindinių tranzitinių krovinių.
„Tikimės, kad Rusijos krovinių srautai šiemet išliks tokie pat kaip ir praėjusių metų pabaigoje – apie 50 tūkst. tonų per mėnesį”, – sako A. Kuzmarskis.
Kompanija taip pat krauna Baltarusijos ir Ukrainos krovinius.
Augo visų produktų krova
2005 metais „Begos” terminaluose iš viso buvo perkrauta 1,14 mln. tonų trąšų – tai net 23 proc. daugiau nei per 2004 metus, kai trąšų krova siekė 0,92 mln. tonų.
Praėjusiais metais „Begoje” ženkliai išaugo ir kitų pagrindinių produktų krova. Cemento srautas išaugo trečdaliu – perkrauta 208 tūkst. tonų šio krovinio. Žemės ūkio produktų krova „Begoje” pernai išaugo 68 proc. – iki 140 tūkst. tonų. Maždaug po trečdalį išaugo ir aliejaus bei cukraus žaliavos krova.
„Planuojame, kad šiemet krovinių srautas augs 5-10 proc.”, – žvelgia į perspektyvą A. Kuzmarskis.
Nesiekia vidinės konkurencijos
A. Kuzmarskis akcentuoja, kad „Bega” nekonkuruoja su kitomis Klaipėdos uosto kompanijomis, nes specializuojasi krauti tik birius ir skystus krovinius.
„Gandai, kad ketiname statyti konteinerių terminalą, neturi jokio pagrindo. Taip pat neketiname imtis ro-ro krovinių srautų, krauti ferolydinius ar specializuotis kraunant didžiąsias grūdų partijas. Koncentruosimės tik ties biriais ir skystais kroviniais, kurie atgabenami į kompaniją geležinkeliais”, – sakė „Begos” vadovas.
Anot komercijos direktoriaus E. R. Petrausko, „Bega” turi puikiai išplėtotą geležinkelių tinklą, kuriuo į kompaniją atvežama 95 proc. visų čia perkraunamų krovinių. Geležinkelių tinklas jau dabar leidžia kompanijai per metus perkrauti 5-6 mln. tonų krovinių. Tačiau technologiniai „Begos” pajėgumai šiuo metu ribojami neįrengtų krantinių ir siekia šiek tiek daugiau kaip 3 mln. tonų krovinių per metus.
Metinę 5-6 mln. tonų krovą „Bega” numato pasiekti, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atliks 96-97 krantinių statybos darbus ir prie jų kompanija įrengs naujus terminalus. Šie darbai yra numatyti šių ir kitų metų uosto investicinėje programoje.
„Nuo krantinių rekonstrukcijos tempų priklausys ir mūsų investicijos, ir krovos augimas. Dabar įmonėje jau stovi pagamintos metalo konstrukcijos sandėliams, kurių statyba dar net nepradėta”, – sako A. Kuzmarskis.
Šiuo metu pagrindiniai „Begos” klientai yra trąšų gamintoja Kėdainių „Lifosa” ir „Akmenės cementas”. Šios įmonės per „Begos” terminalus importuoja žaliavas, reikalingas gamybai, ir eksportuoja pagamintą produkciją.
Anot „Begos” vadovo, svarbiausia yra ne vidinė konkurencija, o siekis pritraukti kuo daugiau naujų krovinių, kad jie nepasuktų per Latvijos, Estijos ar Ukrainos uostus. Todėl visi į „Begą” praėjusiais metais atėję tranzitinių krovinių srautai yra nauji, o ne pervilioti iš kitų uosto krovos operatorių.
Didės investicijos
„Šiuo metu birių mineralinių medžiagų importo-eksporto terminale galime sandėliuoti per 100 tūkst. tonų trąšų, tačiau didėjant krovinių srautui, atsižvelgėme į klientų poreikius ir jau pradėjome sandėlių plėtrą”, – sako A. Kuzmarskis.
Sandėlių ir krovos įrengimų plėtros darbai bus baigti metų viduryje ir ketvirtadaliu padidins „Begos” turimus birių produktų sandėliavimo pajėgumus.
Iš viso praėjusias metais į plėtrą „Bega” investavo 10,5 mln. litų. Šiemet planuojama investuoti daugiau kaip 15 mln. litų. Naujoms krovos aikštelėms ir sandėliams jau baigiama paruošti tuščia 14 ha „Begos” nuomojama uosto teritorija.
„Bega” jau baigia įrengti naują skystų chemijos produktų terminalą, kuris kraus žaliavą – monoetilenglikolį – Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje tarptautinės kompanijos „Indorama” statomai PET gamyklai. Jame sumontuota nauja 6,5 tūkst. tonų talpykla, siurblinė su vamzdynais, iškrovimo postas.
„Monoetilenglikolis nėra priskiriamas pavojingų medžiagų grupei. Jis nesprogstantis, praktiškai bekvapis, tad aplinkai nekelia jokio pavojaus”, – tikino A. Kuzmarskis.
Auga ir apyvarta
Didesni „Begos” krovos tempai užtikrino ir kompanijos apyvartos augimą. Pernai įmonė gavo per 37 mln. litų pajamų. Tai trečdaliu daugiau nei 2004 metais.
„Planuojame, kad įmonės pajamos šiemet augs apie 10 proc.”, – prognozuoja A. Kuzmarskis.
2005 metais „Bega” dirbo pelningai. Neaudituotais duomenimis, kompanijos pelnas viršijo 1,5 mln. litų.
Dėmesys darbuotojams
Praėjusiais metais „Begoje” pradėjo galioti nauja kolektyvinė sutartis, kuri apibrėžė darbo santykius. Į sutartį buvo įtraukta ir darbuotojų skatinimo programa, kuri įmonėje jau galiojo keletą metų. Taip pat sutartis praplėtė darbuotojų ir administracijos bendradarbiavimą, numatė naujas perspektyvas siekiant gerinti darbuotojų socialines sąlygas.
Įgyvendinant praėjusiais metais pradėtą programą didelis dėmesys skirtas darbuotojų lojalumui skatinti ir karjeros perspektyvoms.
„Siekiame, kad žmonės kompanijoje galėtų tobulėti, turėtų motyvaciją siekti karjeros bei būtų ramūs dėl savo ateities”, – sako A. Kuzmarskis.
Įmonės vadovas gerus kompanijos darbo rezultatus visų pirma sieja su profesionaliai dirbančia darbuotojų komanda, kurių dauguma „Begoje” dirba daugiau nei dešimtmetį.
Viena efektyviausių bendrovių
Pagal krovos apimtis „Bega” yra viena iš didžiausių ir efektyviausiai dirbančių Klaipėdos uosto kompanijų.
Nuo savo veiklos pradžios 1992 metais iki šių metų pradžios „Bega” aptarnavo 5255 laivus. Iš viso kompanijos terminaluose perkrauta 21 mln. tonų krovinių – maždaug tiek, kiek vidutiniškai per metus yra kraunama visame Klaipėdos uoste.
Šiandien įmonė operatyviai gali pakrauti ir iškrauti laivus, kurių talpa siekia 50 tūkst. tonų.
„Bega”, be tiesioginių uosto krovos darbų, teikia ir kitas paslaugas: atskiras padalinys užsiima statybinio laužo perdirbimu, rūšiavimu ir realizacija, taip pat įmonė turi nuosavą geležinkelio lokomotyvų parką, teikia krovinių ekspedijavimo ir kitas su krovinių transportavimu susijusias paslaugas.
„Begoje” šiuo metu dirba beveik 300 žmonių.
Martynas Vainorius