Klaipėdiečių bandymas susitvarkyti su tarakonų veislynais bei šiukšlių saugyklomis savo butus pavertusiais kaimynais primena kovą su vėjo malūnais.
Žmonėms niekuo negali padėti nei policija, nei psichinių ligų gydytojai, nors jų gyvenimas tolygus sėdėjimui ant tiksinčios bombos. Mat, be kasdien išgyvenamų neigiamų emocijų, jiems bet kada gali tekti skaičiuoti ir materialinius nuostolius.
Būtent tokioje situacijoje atsidūrė uostamiesčio S. Daukanto gatvėje esančio daugiabučio gyventojai.
Anot jų, psichinės sveikatos problemų turinti kaimynė ilgą laiką tempėsi į savo butą viską, ką tik rasdavo šiukšlių konteineriuose. Skaudžių pasekmių sulaukta praėjusio pirmadienio naktį – bute kilo gaisras.
Remontas – tuščia investicija
S. Daukanto gatvės 35-ojo namo gyventojai sako, kad jų problemos prasidėjo būtent tada, kai kaimynystėje apsigyveno keistai besielgianti moteris.
„Ji apleido visą namą tarakonais, iš šiukšlių konteinerių tempiasi viską, ką ten randa, priglaudžia ir visus rastus beglobius katinus bei šunis, net benamius pas save vedasi”, – piktinosi moters elgesiu kaimynai.
Pasak jų, keistoji kaimynė gyvena mažyčiame butelyje, kuriame šiuo metu už skolas yra atjungta elektra ir dujos. Aplinkinių pagalbos ji neva vengianti, o suaugę jos vaikai motiną pamiršę.
Todėl klaipėdiečiai, nebegalėdami toleruoti keisto moters gyvenimo būdo ir tylaus kenkimo, net du kartus pagalbos ieškojo Klaipėdos savivaldybės administracijoje. Deja, paaiškėjo, kad, jeigu žmogus nelaksto gatvėmis rėkaudamas, nesielgia agresyviai ir nekelia tiesioginio pavojaus sau bei aplinkiniams, savo bute jis gali daryti kas tik šauna į galvą.
Galop žmonėms patiems prireikė pagalbos. Pirmadienio naktį, apie vidurnaktį, minėtos moters bute kilus gaisrui nuostolių patyrė visos laiptinės gyventojai: gaisrą gesinę ugniagesiai apliejo elektros laidus, bendro naudojimo patalpose gabalais krito tinkas, suniokotas vos prieš metus padarytas laiptinės remontas.
Patyrė traumą
Šį daugiabutį administruojančios bendrovės „Mūsų namų valdos” direktorius Mikas Kurlavičius tvirtina, kad padengti gaisro nuostolius pažadėjo buto savininkas.
„Butas, kuriame gyvena minėta moteris, iš tikrųjų priklauso jos sūnui. Motiną jis ten apgyvendino prieš pusketvirtų metų ir visą šį laikotarpį su ja vargstu ir aš, ir kaimynai. Sakiau sūnui, kad motina po gaisro liko sveika ir gyva, raginau bent dabar labiau ja pasirūpinti, bet, kaip supratau, motinos likimas nei sūnui, nei dviem jos dukroms pernelyg neįdomus”, – mūsų dienraščiui sakė M. Kurlavičius.
Jis patvirtino kaimynų žodžius, kad ši moteris gyvenamąjį butą pavertė sąvartynu: „Tas butas – labai mažiukas, vos dvylikos kvadratinių metrų ploto. O įvairių daiktų, parsineštų iš šiukšlių konteinerių, jame tiek, kad net neįmanoma peržengti per durų slenkstį. Kiek aš ją bardavau… O ji tik akis nuleidžia, atsistoja į kampą, pasiklauso, ir viskas”.
59-erių metų moters sūnus su žurnalistais kalbėtis atsisakė, tačiau jo sesuo neslėpė, kad motina turi problemų: „Prieš penkerius metus ji nukrito nuo laiptų ir patyrė galvos traumą. Mama turi fizinę negalią, yra antros grupės invalidė.”
Anot dukros, artimiausiu metu ji kreipsis į psichiatrus ir prašys nustatyti diagnozę: „Iki šiol specialistai tiksliai negalėjo pasakyti, kas jai. Kartais ji kalba visai protingai, tačiau mūsų pagalbos visada atsisakydavo. Galiu pasakyti tik tiek, kad perduosime ją medikams stebėti”.
Surištomis rankomis
Tuo metu kaimynai įsitikinę, kad problemų su sveikata turinti moteris negali gyventi viena. Bandydami ieškoti atsakymo į jos sūnaus klausimą, ką gi daryti su motina, kaimynai domėjosi galimybe ją gydyti arba apgyvendinti globos namuose. Deja, paaiškėjo, kad eilė į šią įstaigą – penkeriems metams į priekį.
Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis sako, jog riba tarp visuomenėje toleruojamo ir neadekvataus elgesio – sunkiai apčiuopiama.
„Teigti, kad visas šiukšles į savo butą tempiantis žmogus turi psichinę negalią, būtų neteisinga. Galbūt pilietis yra tiesiog taupus, išgyvenantis asmenybinių bruožų paūmėjimą”, – aiškino A. Slatvickis, pridūręs, kad paprastai tokie piliečiai patys pagalbos į medikus nesikreipia, o per prievartą niekas neturi teisės jų gydyti.
Klaipėdos policijos atstovas spaudai Albinas Strumyla taip pat tvirtino, kad pareigūnai kiekvieną kartą, kai skundžiasi kaimynai, negali nei į asmens butą brautis, nei kitaip drausminti psichinių problemų turinčio, bet viešosios tvarkos nepažeidžiančio žmogaus.
Apie bejėgiškumą kalbėjo ir Savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Nina Gendvilienė: „Tais atvejais, kai daugiabučiuose gyvenantys žmonės kaimynams kenkia tyliai, mūsų galios lygios nuliui.”
Anot jos, vienintelė išeitis – Civiliniame kodekse numatyta galimybė: daugiabučio gyventojams patiems paruošti ir patvirtinti statinių priežiūros ir naudojimo taisykles. „Tuomet Savivaldybė galėtų kontroliuoti ir bausti pažeidėjus. Deja, tokia vadinamoji demokratija iš apačios nėra populiari ir žmonės įprastai apsiriboja tik skundais”, – apgailestavo N. Gendvilienė.
Pasak valdininkės, dėl nepakankamos įstatyminės bazės anksčiau jos parengtas siūlymas patvirtinti atitinkamas higienos taisykles visame uostamiestyje Klaipėdos savivaldybės tarybos net nepasiekė.
Natalija Mogučaja