Dalis žmonių prisipažįsta, kad jie visiškai nelaukia švenčių, nes jos teikia daugiau nemalonių nei gerų emocijų, be to, vargina ir …trukdo dirbti. Kartais tokios mintys ima kirbėti nė neprasidėjus šventiniam šurmuliui.
Populiariai tokia nuotaika vadinama švenčių depresija. Ar tai tik terminas šventės nelaukimo nuotaikai (nenuotaikai) apibūdinti, o gal – dvasinė liga? Į šį klausimą atsakė Medicinos centro „Neuromeda” gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Zita Alseikienė.
„Nenuotaka” – nebūtinai depresija
Ir kai dirbame, ir kai ilsimės, turėtume jaustis gerai. Jeigu taip nėra, reikia ieškoti priežasčių. Depresija – tai ilgalaikiai (trunkantys ne mažiau kaip 2–3 savaites) nuotakos pakitimai, kai nebėra ir pasitenkinimo iki tol mėgta veikla, ir darbo rezultatais, kai stokojama energijos, susilpnėja dėmesys, išgyvenami kaltės ir nevisavertiškumo jausmai bei mintys apie savižudybę, kai pakinta lytinis potraukis, miegas ir apetitas, o ateitis atrodo tik niūri.
Kai turime daugiau laisvo laiko, psichiniai ar kūno negalavimai gali labiau save priminti. Bloga savijauta ir vidinis diskomfortas gali būti neišspręstų asmeninių psichologinių problemų pasekmė.
Naujametes šventes gali gadinti ir vadinamoji žiemos depresija arba sezoninis afektinis sutrikimas, kurį mūsų gyvenamoje žemės platumoje patiria apie 5 proc. gyventojų. Tai susiję su Saulės šviesos intensyvumo žiemą sumažėjimu ir pasireiškia energingumo stoka, gyvenimo džiaugsmo sumažėjimu.
Kas dar apkartina gyvenimą
Vienatvė ir socialinių ryšių stoka. Dalis žmonių daug dirba ir taip tarsi bėga nuo bendravimo, emocinio ir psichologinio artumo. Pasinerdami į darbą, tokie žmonės (juos iš tiesų tinka vadinti „darboholikais”) maskuoja savo problemas. Jie neretai jaučiasi vieniši, tačiau, užuot skyrę dėmesio ir laiko bendravimui, dirba po darbo valandų ir švenčių dienomis. Be intensyvios veiklos jie jaučiasi blogai. O socialinių ryšių, draugų ir artimųjų buvimas labai svarbūs asmens raiškai ir savijautai. Yra psichologinių tyrimų duomenų, įrodančių, kad vadinamasis socialinis tinklas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, yra svarbesnis nei šeima ir sutuoktinis, juo labiau – darbas.
Tokiems žmonėms reikia išmokti ilsėtis (ir ne tik švenčių metu), daugiau laiko skirti sau, neatidėliojant rūpinimosi savimi nežinia kuriam laikui.
Problemos šeimoje. Jeigu santykiai tarp sutuoktinių ar su vaikais blogi, drauge praleisti keletą dienų iš eilės yra sunku. Tokiose šeimose, užuot pasidžiaugus vieni kitais ir sustiprinus šeimos ryšius, per šventes…susipykstama.
Nelauki – neateis
Baigiantis metams, mėgstame įvertinti ir susumuoti nuveiktus darbus. Kai neatliktų darbų ir neįvykusių lūkesčių daugiau nei pasitenkinimo tuo, kas įvyko, atrodytų, jau galima sau priekaištauti. O gyvenimo vidurio sulaukusiems 40-mečiams ir 50-mečiams gimtadienis ar Naujieji metai primena: „dar vienais metais pasenai…”. Norėdamas save mušti, lazdą visuomet rasi. Ką daryti?!
Nereikėtų tikėtis, kad šventė ateis savaime.
Viena, reikia pasistengti visus darbus atlikti laiku, ne paskutinę minutę. Neatlikti darbai – tai nuošalėje palikti blogi santykiai su vaikais, neišspręstos šeimos bei asmeninės ir vienatvės problemos.
Reikia pasirūpinti ir savo sveikatos bei imuniteto stiprinimu: valgyti natūralų maistą, vartoti vaisių, daržovių, gerti vaistažolių arbatų.
Pakankami miegokite, kad šventės nesutapatintumėte su poilsiu lovoje. Iš anksto pasirūpinkite dovanėlėmis – nebūtinai brangiomis, bet apgalvodami, kas suteiktų džiaugsmo jūsų artimiesiems ir draugams.
Dėmesys, kurį parodysite seniai matytam draugui ar giminaičiui nuoširdžiai kalbėdami telefonu, kartais juos gali pradžiuginti labiau nei ilgas ir galbūt abi puses varginantis vizitas. Tačiau patiems vengti tokių ryšių ar juos nutraukti ir pasijusti vienišiems bei izoliuotiems nereikėtų. Jeigu žmogus, kurį reikėtų aplankyti ar pasveikinti, vis dėlto nėra artimas ir malonus, gal ir nereikia savęs versti bendrauti tik dėl formalių ryšių. Geriau nusiųsti atviruką ar elektroninį laišką.
Reziumė
Išmokime rasti psichologinę pusiausvyrą: tarp dėmesio sau ir artimiesiems, tarp savo poreikių ir kitų žmonių poreikių, tarp savo sveikatos ir įsipareigojimų darbe, tarp darbo ir poilsio. Jeigu blogai jaučiamės, tai rodo, kad ši pusiausvyra jau išslydo iš po kojų arba slysta, t.y. kad turime neišspręstų problemų. Jeigu tai bendravimo nesklandumai, padės psichoterapeutas, jeigu fizinės sveikatos sutrikimai – pasitarkite su bendrosios praktikos gydytoju, kaip rasti pačius geriausius problemų sprendimo būdus. Gal pakaks gero patarimo, kaip bendrauti, kada riboti ir kada plėsti socialinius ryšius bei santykius ir kaip tai daryti.
Danguolė Andrijauskaitė