Klaipėdos valstybinis jūrų uostas lemia tai, jog pajūrio regionas daugelio ekonominių ir socialinių rodiklių atžvilgiu yra antras po Vilniaus.
Tai teigiama studijos „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ekonominė ir socialinė reikšmė Klaipėdos miestui, regionui ir Lietuvos valstybei” išvadose. Ją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu atliko Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Klaipėdos universiteto ir bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” darbuotojai.
Sprendimas dėl tokios studijos reikalingumo priimtas Klaipėdos uosto taryboje, jam pritarta ir Uosto plėtojimo taryboje. Ji reikalinga tam, kad argumentuotai būtų galima pagrįsti investicijas, kad nebūtų be reikalo ginčijamasi įrodinėjant uosto svarbą, kitaip sakant, ji turėtų užkirsti kelią nereikalingoms kalboms ir nepagrįstiems samprotavimams.
Pajamos skaičiuojamos milijardais
Klaipėdos uostas yra svarbus visos šalies ekonomikai. 2004 metais uostas gavo 2,7 milijardo Lt pajamų, tai sudaro 4,5 proc. šalyje sukurto bendrojo vidaus produkto (BVP). Tiesiogiai su Klaipėdos uostu susijusių įmonių sukuriamo BVP dalis sudaro 4,5 proc. visos šalies BVP, 37 proc. Klaipėdos mieste ir regione ir 44 proc. viso Klaipėdos mieste sukuriamo BVP.
Uosto veiklai tiesioginę įtaką daro ekonominė situacija šalyje, kadangi daugiau kaip 65 proc. uoste kraunamų krovinių yra Lietuvos kroviniai.
Indukuoto Klaipėdos uosto poveikio šalies atžvilgiu jo BVP sudaro 18 proc. Lietuvos BVP. 2004 metais indukuotas uosto poveikis šalies ekonomikai – 11 milijardų litų.
Nuo 1996 iki 2004 m. uoste gauta 4,3 milijardo Lt. Iš jų 1,1 milijardo Lt teko valstybės biudžetui, apie 0,6 milijardo Lt skirta regionui, 1,5 milijardo Lt – Klaipėdos miestui per įvairius atsiskaitymus, 1,2 milijardo Lt sumokėta užsienio kompanijoms už įrangą, medžiagas ir paslaugas.
Nuo 1997 iki 2004 metų papildomos pajamos dėl papildomų krovinių uoste sudarė 1280 mln. Lt. Prognozuojama, jog, palyginti su 2004 metų uosto pajamomis, papildomos uosto pajamos iki 2015 metų turėtų sudaryti apie 2,2 milijardo Lt.
Tūkstančiai darbo vietų
Tiesiogiai su Klaipėdos uosto veikla yra susiję daugiau kaip 800 ūkio subjektų. Uoste ir su jo veikla susijusiose įmonėse sukuriama daugiau kaip 23 tūkst. darbo vietų.
Klaipėdos uosto veiklos dėka Lietuvoje sukuriama 1,3 proc. darbo vietų, Klaipėdos regione (su miestu) – 18,6 proc., Klaipėdos mieste – 21,8 proc. Uostas sukuria 185 tūkst. indukuotų darbo vietų, t. y. įdarbina 10,5 proc. visų Lietuvos darbingų žmonių.
Didėjusių krovinių srautų pagrindu nuo 1997 iki 2004 metų sukurta apie 1200 papildomų darbo vietų įvairiose šalies ekonomikos srityse.
Prognozuojama, jog iki 2015 metų turėtų būti sukurta apie 2200 naujų darbo vietų.
Milijoninės investicijos
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į uosto plėtrą nuo 1993 iki 2004 metų sudarė 698 mln. Lt. Vidutiniškai per šio laikotarpio metus į uostą investuota 74,8 mln. Lt, sukuriama pridėtinė vertė sudarė 11,5 mln. Lt.
Į bendro naudojimosi infrastruktūrą (gilinimo darbai, geležinkelio plėtra, Kruizinių laivų terminalas ir pan.) investuota 382 mln. Lt, į specialią infrastruktūrą (krantinės, kuriomis naudojasi konkrečios kompanijos) investuota per minėtą laikotarpį 316 mln. Lt.
Daugiausia specialių investicijų, net 56 proc., teko AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO), jūrų krovos kompanijai „Bega” – 18,3 proc., LKAB „Klaipėdos Smeltė” – 8,9 proc., kitoms kompanijoms – 0,5-5 proc. Investicinio efektyvumo koeficientas – apie 0,17 proc., maksimalus šis koeficientas uoste – 0,25.
Ne visos galimybės išnaudojamos
Studijos išvadose teigiama, jog Lietuvos transporto infrastruktūros tinklo tankumas pakankamas, tačiau jo techniniai parametrai netenkina didėjančių transporto srautų poreikių. Dėl šios priežasties Lietuva, kaip jūrinė valstybė, kurią kerta du pagrindiniai tarptautiniai europinės reikšmės transporto koridoriai, nevisiškai išnaudoja turimą tranzito ir turizmo potencialą.
Preliminariais apskaičiavimais, šiuo metu geležinkelių pajėgumai į Klaipėdos uostą yra išnaudojami apie 50-60 proc., automobilinių kelių pajėgumai – 15-18 proc., vidaus vandens transporto pajėgumai praktiškai nenaudojami.
Siekiant, kad Lietuva išnaudotų visas Baltijos jūros ir Klaipėdos uosto teikiamas galimybes jūriniam turizmui plėtoti, būtinos investicijos į tolesnę jūrinio turizmo infrastruktūros plėtrą.
Dalia Bikauskaitė