Nežinia kur dingusio bagažo „airBaltic” klientė turėjo ieškoti keletą dienų.Į rinką atėjus pigių skrydžių kompanijoms, keliautojai vis dažniau susiduria su nepatogumais: prastu aptarnavimu, vėluojančiais reisais ar bagažo dingimu.
Tai patyrė ir praėjusią savaitę pigių skrydžių kompanijos „airBaltic” lėktuvais keliavusi Vilma B.
Dingo lagaminas
Kartu su grupe bendradarbių į Norvegiją, Oslą, skridusi vilnietė Vilma Vilniaus oro uoste į bagažo skyrių atidavė savo lagaminą, tačiau Norvegijoje paaiškėjo, jog jis dingo.
Kadangi su savimi rankinėje moteris turėjo tik piniginę, bilietus, pasą ir mobilųjį telefoną, buvo priversta tiesiog oro uoste skubėti į parduotuvę ir nusipirkti dantų šepetėlį, dezodorantą bei kitų higienos prekių. Jų kainos, beje, visai ne lietuviškos – už visa tai Vilma sumokėjo net 178,5 Norvegijos kronos (apie 80 litų).
„Mano bagažas taip ir neatsirado, tad likau su viena pora kojinių, apatinio trikotažo ir drabužių. Naujų įsigyti nesiryžau, nes nebuvau garantuota, jog „airBaltic” tai kompensuos, o juk Norvegija – brangi šalis”, – pasakojo Vilma.
Trys skirtingos versijos
Į Vilnių anksčiau grįžusi bendradarbė mėgino ieškoti Vilmos bagažo ir sužinojo, jog, anot „airBaltic” darbuotojų, jį sulaikė oro uosto apsauga.
„Toks aiškinimas iškart sukėlė įtarimų – juk atidavusi bagažą dar visą valandą prieš skrydį praleidau vaikščiodama po parduotuves ir laukdama reiso. Per tą laiką mane tikrai galima buvo iškviesti per garsiakalbį”, – tokiu aiškinimu nė akimirką nepatikėjo Vilma.
Grįžusi į Vilnių moteris pati puolė ieškoti dingusio lagamino. Tačiau paaiškėjo, jog jis kažkodėl nukeliavo į Oslą. Dar daugiau – jo lietuvei ten buvo pasiūlyta ieškotis pačiai.
„Tokia įvykių eiga manęs jau visai netenkino – juk savo daiktus patikėjau aviakompanijai, tad ji, manau, ir turi man juos sugrąžinti. Be to, tai būtų ir papildomos išlaidos”, – piktinosi moteris.
Galų gale po kelių dienų „airBaltic” atstovybėje Vilma išgirdo ir trečiąją daiktų dingimo versiją: pasirodo, į perpildytą lėktuvą netilpęs bagažas buvo paprasčiausiai išmestas.
„Nemaloniausia šioje istorijoje yra tai, kad dėl patirtų nepatogumų manęs niekas net neatsiprašė, o tai – mažiausia, ką galima buvo padaryti. Be to, man buvo aiškiai pasakyta, jog tokių nuostolių kompanija tikrai neatlygins, tad rašyti pretenzijos paprasčiausiai neverta”, – nusivylusi kalbėjo Vilma.
Pasitaiko visur
Anot „airBaltic” atstovaujančios viešųjų ryšių agentūros „Integrity” projektų vadovės Giedrės Bielskytės, atvejų, kai keleivio bagažas vėluoja, iš jo dingsta daiktai arba pats bagažas, pasitaiko įvairiuose pasaulio oro uostuose.
Su šiomis problemomis susiduria dauguma bendrovių. Todėl keleiviams visada rekomenduojama bagažą apsidrausti.
Nori būti geriausi
Tuo tarpu „airBaltic” viceprezidentė komunikacijai Vija Dzerve tikino, kad negavus bagažo reikia kreiptis į oro bendrovės atstovus ir faktas bus užregistruotas. Tada bendrovė pradės bagažo paiešką.
Jei jis per mėnesį neatsiras, bus pripažintas dingusiu. Tokiu atveju keleivis turėtų rašyti pretenziją bendrovei ir bus sprendžiama, ar išmokėti keleiviui kompensaciją. Beje, ji negali būti didesnė nei 1440 JAV dolerių (apie 4032 Lt).
„Kompanija jautriai reaguoja į kiekvieną skundą, nes norime būti geriausi ir patikimiausi”, – „Ekstra žinias” tikino V.Dzerve.
Tik tarpininkai
Tačiau panašius gyventojų skundus nagrinėjančio „Europos vartotojų centro” specialistai sako ką kitą. Anot teisininkės-patarėjos Astos Galinaitytės, skundų dėl pigių skrydžių kompanijų darbo yra daug ir ne tik Lietuvoje – ši problema egzistuoja visoje Europoje.
„Didžiųjų kompanijų, tokių kaip LAL, SAS ar „Lufthansa” skundų nagrinėti mums neteko – jos nesusipratimus išsprendžia tiesiogiai su klientais.
Kas kita – pigių skrydžių oro kompanijos – jų požiūris į klientą visiškai kitoks.
Kiek turėjome skundų, nei mums, nei Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai rasti kompromisą su „airBaltic” bendrove nė karto nepavyko”, – sakė teisininkė A.Galinaitytė.
Tačiau šios įstaigos juridinės galios neturi, nukentėjusiems oro linijų keleiviams jos gali tik suteikti informacijos, pakonsultuoti ir tarpininkauti.
Jei susitarti niekaip nepavyksta, tada nukentėjusysis gali kreiptis nebent į teismą.
Jis nustato žalos dydį, bet šiuo atveju pagalbos iš visuomeninių organizacijų jis nesulauks.
„Ekstra žinios”