Dabar nusiplaukite rankas

Užsikrėsti infekcinėmis ligomis galima ir per pjaustymo lentelę, dantų šepetuką ar net pieštuką

1. Rankos. JAV 94 procentai apklaustųjų teigė, kad pasinaudoję viešuoju tualetu jie plovė rankas, tačiau iš tiesų jas plovė tik 68 procentai žmonių, nors tualete ir buvo lentelė su užrašu: „Dabar nusiplaukite rankas”. Nešvarios rankos gali sukelti su maistu susijusių ligų protrūkius.

2. Dantų šepetukas. Niekada nepasiduokite pagundai pasiskolinti draugo ar giminaičio dantų šepetuką, nepriklausomai nuo to, kokie artimi esate. Burnoje pilna bakterijų ir virusų, galinčių gyventi ir ant dantų šepetėlio. Vienas tokių virusų yra herpes simplex, sukeliantis burnos pūslelinę. Šis virusas net ir ant sauso dantų šepetėlio gali gyventi iki dviejų dienų. Dantų šepetėlį reikėtų keisti kas tris mėnesius, o žmonėms, sergantiems dantenų uždegimu, – dar dažniau. Dantų šepetėlio skalavimas ir džiovinimas sumažina tikimybę užsikrėsti.

3. Visuomeniniai dušai. Šiltos ir drėgnos dušų patalpos sporto salėse ir baseinuose – idealios sąlygos daugintis kojų grybeliui, sukeliančiam niežtinčius pleiskanotus išbėrimus ant pado, pėdų šonų bei tarpupirščiuose. Sunkesniais atvejais pėdos gali sutrūkinėti, ir oda bus neapsaugota nuo bakterinės infekcijos. Todėl visuomeniniuose dušuose visuomet avėkite gumines šlepetes ir neskolinkite rankšluosčių.

4. Rašiklis. Jei manote, kad jis skirtas tik rašyti, apsirinkate. Yra dar keturi rašiklio naudojimo būdai: pakramtyti, pėdai pakasyti, arbatai pamaišyti ir kriauklei atkimšti. Vadinasi, prieš dedant rašiklį į burną, reikia gerai pagalvoti. Ir niekuomet nesiskolinkite gydytojų rašiklių: Zalcburgo (Austrija) universiteto mokslininkai ant jų aptiko bakterijų, kurios gali sukelti šlapimo takų uždegimus, odos ir kitas ligas. Bakterijos nuo ligonių patenka ant gydytojų rankų, o nuo jų – ant rašiklių.

5. Klozetas. Tikriausiai nė vienas nesinaudos klozetu, jei jo dangtis bus šlapias ir nešvarus, ir prieš sėsdamas nuvalys jį tualetiniu popieriumi. Dauguma virškinamojo trakto ligas sukeliančių bakterijų į burną patenka per išmatas. Taigi jei prisiliečiate prie klozeto, o po to nenusiplovę rankų valgote sumuštinį, bakterijos nuo klozeto gali patekti į burną.
Kiti infekcijų šaltiniai: vandens nuleidimo rankenėlės, vandens čiaupai ir kabinų durų rankenos. Pasinaudoję tualetu visada plaukite rankas, o viešuosiuose tualetuose, jei įmanoma, nusišluostykite jas popieriniu rankšluosčiu.

6. Pjaustymo lentelė. Ruošiant maistą visos jame esančios bakterijos gali patekti ir ant pjaustymo lentelės. Čia gali likti salmonelių, kurių būna žalioje mėsoje, paukštienoje, kiaušiniuose, neplautose daržovėse ir pieno produktuose; listeria, kurių būna žalioje mėsoje, paruoštuose naudoti mėsos patiekaluose, pieno produktuose, ypač nepasterizuoto pieno sūriuose; campylobacter bakterijų, kurių būna žalioje mėsoje ir paukštienoje. Užsikrėsti nuo žalių produktų galima ir per pagamintą maistą, pavyzdžiui, jei ant pjaustymo lentelės ruošėte žalią viščiuką, o po to ten pat pjaustėte ir salotas, jas užkrėtėte viščiuko bakterijomis. Todėl indus, darbinius paviršius ir peilius patariama plauti karštu vandeniu su plovikliais. Žaliai mėsai ir paruoštam maistui bei daržovėms naudokite skirtingus peilius ir pjaustymo lenteles arba peilį ir lentelę gerai nuplaukite. Be abejo, nusiplaukite ir rankas.

7. Bučinys. Dauguma stengiasi nesibučiuoti su žmogumi, kuris užsikrėtęs virusine liga. Tačiau diduma ligų labiausiai užkrečiamos būna prieš pasirodant jų simptomams. Imunologai sako, kad užsikrečiama ne nuryjant užkrėstas seiles (taip gali atsitikti bučiuojantis), bet joms patekus į gerklės viršų ir nosies ertmes.

Yra tam tikrų ligų, kurios susijusios su bučiniais – herpes simplex (lūpų pūslelinė) JAV vadinama bučinių liga. Nereikėtų bučiuotis su žmogumi, sergančiu lūpų pūsleline, tačiau jūs nebūtinai ja užsikrėsite, ypač jei anksčiau šia liga nesirgote. Liaukų karštine, kurią sukelia Epšteino-Baro virusas, perduodama per seiles, dažniausiai serga vaikai ir paaugliai. Rūpindamiesi mylimu žmogumi, kuris serga infekcine liga, turite rasti aukso vidurį tarp protingo atsargumo ir meilės.

8. Lėktuvas. Uždara erdvė, perdirbtas sausas oras (išdžiūvusi nosies gleivinė sudaro geresnę terpę mikrobams) – ideali aplinka užsikrėsti gripu ar kataru. Čia nedaug ką galite pakeisti, bet kelias dienas prieš skrydį ir po jo patartina vartoti imuninę sistemą stiprinančius preparatus, pavyzdžiui, purpurinės ežiuolės.

9. Čiužinys. Čiužiniai pavojingi sveikatai, nes juose gali gyventi dulkių erkutės, sukeliančios alerginį rinitą ir astmą. Dulkių erkutės maitinasi žmogaus oda, kurios per metus nusilupa keli kilogramai (daugiausia lovoje). Be to, miegodami per metus netenkame apie 180 litrų vandens, o tai sudaro palankias sąlygas erkutėms daugintis. Problemą sudaro ne pačios erkutės, bet jų išmatos. Todėl reikia kasdien gerai vėdinti miegamuosius, kas savaitę siurbti čiužinius ir pagalves. Žmonės, sergantys astma ir alerginiu rinitu, turėtų įsigyti dulkių erkutes naikinančių aerozolių ir specialią patalynę.

Ar žinote?

– Iš vienos E.coli bakterijos, jei būtų pakankamai maisto, per tris dienas prisidaugintų tiek bakterijų, kad jų bendra masė pranoktų viso Žemės rutulio masę.

– Kas šeštas žmogus klaidingai mano, kad antibakterines pjaustymo lenteles reikia valyti rečiau.

– Higienos manija ir vengimas liestis prie daiktų gali sukelti alergijas ir astmą dėl to, kad imuninė sistema neturi galimybės sukurti apsaugą. Didesnėse šeimose, kur ligos plinta ratu, vaikai šienlige suserga rečiau.

– Vieną kartą nusičiaudėjus į aplinką paskleidžiama daugiau kaip milijonas slogos bakterijų.
– Japonijoje yra antibakterinės čekių knygelės, o greit japonai turės automobilius su antibakteriniais vairais.

– Tyrimais nustatyta, kad moderniame name be atvirų dūmtraukių, su dvigubais langų stiklais ir apsauga nuo skersvėjų, jei langai laikomi uždaryti, per parą pasikeičia tik pusė oro. Prieš šimtą metų name oras pasikeisdavo maždaug keturis kartus per valandą.

– Nauji tyrimai parodė, kad net kas trečias viščiukas gali būti užkrėstas campylobacter bakterijomis, dažniausiai sukeliančiomis apsinuodijimus maistu.

– Lytiniu keliu plintančiomis ligomis neužsikrečiama per klozetą, jei ant jo atsisėdama.