Smegduobių krašte – nerimo dienos ir naktys

Pasvalio gyventojas Rolandas Lapinskas, užvakar rytą įėjęs į savo mūrinio namo neįrengtą kambarį, vos neįkrito į čia atsivėrusią smegduobę.

Išbetonuotomis grindimis, ant kurių buvo paklotas linoleumas, žengiančio 40 metų vyriškio koja staiga įsmuko. Pakėlęs linoleumą jis apstulbo išvydęs betone skylę, o žemiau – tuštumą.

R.Lapinskas šią smegduobę išmatavo – ji buvo kone dviejų metrų gylio ir poros metrų pločio.

Maždaug prieš dešimtmetį statyto namo savininkė 69 metų Vanda Lapinskienė visą naktį nemiegojo. Ji baiminosi, kad nepradėtų griūti pastatas.

Sutvirtinimai nepadėjo

Geležinkeliečių gatvės gyventoja prisiminė, jog maždaug prieš pusmetį kambaryje naktį į šipulius subyrėjo bufeto stiklinė lentyna.

Smengančių sienų paveiktos virtuvės durys sunkiai darinėjasi, sienų kampai įtrūkę.

Prieš kelerius metus R.Lapinskas pamatus sutvirtino akmenimis, armatūra ir betonu, tačiau sienos vis tiek smenga.

Po namu esančiame rūsyje anksčiau visada kaupdavosi vanduo.

Tačiau jau keli mėnesiai rūsys sausas. Pastato savininkai spėja, kad vanduo subėgo į atsiradusią ertmę.

Tokios tuštumos atsiranda požeminiam vandeniui plaunant gipso ir dolomitinio smėlio klodus.

Susirūpino ir rajono valdžia

Atsivėrusią smegduobę vakar rytą apžiūrėjo Pasvalio rajono vadovai.

Jų nurodymu Pasvalio seniūnijos darbuotojai į tuštumą supylė maždaug 10 kubinių metrų smėlio, ugniagesiai jį suliejo vandeniu.

Pastato savininkai stebės, ar smegduobė nesiplečia. Jai pradėjus didėti, savivaldybė gyventojams suteiks laikiną būstą.

Dviejuose kambariuose – duobės

Biržų rajone, Kirkilų kaime, gyvenantys 61 metų Elzbieta Džėjienė ir jos sūnus 29 metų Raimundas jau daugiau nei du mėnesius vaikščiodami po namus taip pat neramiai apžiūrinėja, ar nelinksta grindų lentos.

Taip jau buvo nutikę praėjusių metų spalį.

Atlupus grindų lentas paaiškėjo, kad po dviem kambariais atsivėrė tuštumos. E.Džėjienės kambaryje duobė siekė metro, sūnaus – apie pusantro metro gylį.

Kaimiečiai iš valdžios paramos nesitikėjo. Nusipirkę priekabą žvyro jie užvertė duobes ir vėl uždėjo grindis. Gyventojai tebelaukia geologų, kurie turėtų nuspręsti, ar šiame name gyventi saugu.

Naujieji – pas kaimynus

Biržiečių keturių asmenų Morkūnų šeima irgi tik šiomis dienomis tikisi sulaukti atstovų iš Lietuvos geologijos tarnybos. Šiems atlikus tyrimus paaiškės, ar galima šiame name gyventi.

„Lietuvos rytas” jau rašė, kad Biržuose, Sąjungos gatvėje, vieno aukšto mūriniame name gyvenanti šeima Naujuosius metus turėjo sutikti pas kaimynus.

Prieš savaitę penkiolikametis Valdas Morkūnas pasijuto tarsi per žemės drebėjimą.

Namo sienose ėmė žiotis poros centimetrų plyšiai, nuo lubų krito apdailos plokštės, braškėjo stogo konstrukcijos.

Vaikinas išbėgo į kiemą ir paskambino tėvui. Šis parlėkęs iš darbo išvydo, kad namas skiriasi pusiau ir krypsta į vieną pusę.

Šeima į kieme stovintį ūkinį pastatą skubiai išgabeno vertingesnius baldus, aparatūrą.

Vaikus priglaudė kaimynai. Namie liko nakvoti tik tėvai.

Tačiau, anot namo šeimininko Rimanto Morkūno, „viena ausimi miegi, kita klausaisi. Gyveni tarsi ant parako duobės, nes bet kuriuo metu namas gali visai išsiskirti”.

Šeštadienį, Naujųjų išvakarėse, po kampiniu pastato pamatu atsivėrė maždaug 1,5-2 metrų gylio duobė. Ji pranyksta po namu.

Daugiabutis buvo nugriautas

Maždaug pusė kilometro nuo Morkūnų namo, Tinklų gatvės rajone, prieš trejus metus teko iškeldinti daugiabutį gyvenamąjį namą.

Atsiradus karsto įgriuvai po pamatais ir namui pradėjus griūti Vyriausybė tik praėjus dvejiems metams skyrė 370 tūkstančių litų gyventojams iškeldinti. Pats pastatas buvo parduotas ir nugriautas.

Gatvėse – pavojingos kliūtys

Pernai pavasarį smegduobė buvo atsivėrusi Pasvalio Biržų gatvėje, ja pravažiavus autobusui.

4 metrų 20 centimetrų ilgio, maždaug tokio pat pločio ir 3 metrų gylio duobei užpilti prireikė beveik 40 kubinių metrų grunto.

Anksčiau smegduobės buvo atsiradusios Nepriklausomybės bei Panevėžio gatvėse. Čia asfaltas įlūžo irgi pravažiavus automobiliams. Žmonių aukų buvo išvengta.

Nukentėjo du kaimynai

Daugiausia nuostolių Pasvalyje padarė 1999 metų birželio 13 dieną Žaliojoje gatvėje atsiradusi karstinė įgriuva.

Tuomet žemė atsivėrė tarp Romo Kvedaro ir Kazimiero Šliko individualių namų.

Įgriuvos gylis buvo 18, plotis – 14 metrų.

Smegduobė pasiglemžė pusę R.Kvedaro gyvenamojo dviejų aukštų namo. K.Šliko pastato sienos suskilinėjo. Tuomet Vyriausybė iš Rezervo fondo jiems skyrė 80 tūkstančių litų.

Prašys Vyriausybės pagalbos

Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas viliasi, kad Vyriausybė atsižvelgs į aktyvaus karsto zonoje esančių Pasvalio ir Biržų rajonų vadovų prašymą ir įsteigs specialų fondą stichinių gamtos nelaimių pasekmėms likviduoti.

Panašus fondas yra įsteigtas pavasario potvynių užliejamo Šilutės rajono gyventojams padarytiems nuostoliams kompensuoti.
Sigitas Savickas, Jurgita Vitkauskienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.