Per šventes apsvaigę ne tik nuo sėkmingos prekybos, bet ir nuo alkoholio verslininkai praranda budrumą ir gali pakliūti į aferistų pinkles.
Kaltos šventės
Per šventes suintensyvėjus prekybai, verslininkai sutinka pasirašyti ir tokius sandorius, kai „prekė – šiandien, pinigai – rytoj”. Neretai tokie sandoriai baigiasi liūdnai, nes atsiranda didelės skolos.
Pasak skolų išieškojimu užsiimančios bendrovės Ekskomisarų biuro atstovo Tomo Ramašausko, geriau nesivadovauti vien emocijomis. Jos stiprėja ir todėl, kad yra laistomos alkoholiu.
Daugelyje įmonių šventinė nuotaika įsivyrauja jau gruodžio pradžioje. Žinodami verslininkų nuotaikas bei nusilpusį budrumą, tuo naudojasi aferistai.
Metų pabaigoje daug verslininkų stengiasi parduoti kuo daugiau, pasitikima ir klientais, kurie žada sumokėti vėliau. Tačiau net ir dokumentais įsipareigoję tai padaryti jie gali dingti iš verslininkų akiračio.
Vėliau paaiškėja, kad įsiskolinusi įmonė yra bankrutuojanti, išieškoti skolą nėra kaip.
Skolų išieškojimo bendrovių specialistai pataria nepradėti sandorių su naujais klientais, neįsitikinus, ar jie patikimi.
Dažniausiai padėti atgauti skolas išieškojimo bendrovių pagalbos prašo statybos, prekybos, transporto paslaugas teikiančios įmonės.
Specialūs bankrotai
Bendrovės Skolų išieškojimo biuro vadovas Almantas Čelkonas teigė, kad Lietuvoje vis dažniau įsiskolinę savininkai vienas įmones uždarinėja ir iš karto kuria naujas.
„Yra toks verslininkavimo būdas: prisidaryti skolų, jų sąskaita gyventi”, – „Klaipėdai” sakė A.Čelkonas.
Dažniausiai pasmerkiama bankrotui viena įmonė, ant jos „užkabinamos” visos turimos skolos, atidaroma nauja įmonė. Kol kas jokios prevencinės sistemos nėra, galima nors ir trisdešimt įmonių atidaryti, kol pradės domėtis finansinių bei ekonominių nusikaltimų tyrimų pareigūnai.
Nori viską žinoti
Daugėja klientų, besikreipiančių dėl skolų išieškojimo. Iš viso Lietuvoje yra apie 10 save rimtomis laikančių skolų išieškojimo bendrovių. Kai kurios skolų išieškojimo bendrovės užsiima ne vien skolų „išmušinėjimu”, bet ir teisėtai kaupia informaciją apie įmones, kurioms nesiseka.
„Lietuvos dujų” bendrovės Klaipėdos filialo pardavimų skyriaus viršininkas Regimantas Nausėda sakė, kad jie yra sudarę sutartį, pagal kurią „Lietuvos dujos” nuolat gauna informaciją apie bankrutuojančias arba sunkiai gyvuojančias įmones.
Bendrovės „Klaipėdos vanduo” pardavimų departamento specialistų teigimu, jie turi stiprų skolų išieškojimo skyrių ir neturi reikalų su skolų išieškojimo bendrovėmis. Tačiau netrukus ketinama apsvarstyti vienos skolų išieškojimo bendrovės pasiūlymą.
Bendrovės „Vakarų skirstomieji tinklai” atstovė spaudai Renata Saulytė patvirtino, kad ši bendrovė naudojasi antstolių, o ne skolų išieškojimo bendrovių paslaugomis.
Bendrovės „Klaipėdos energija” skolų valdymo grupės vadovė Daiva Drungilienė patvirtino, kad įmonė jau kelerius metus bendradarbiauja su skolų išieškojimo įmone „Gelvora”.
Butas nebankrutuos
Iš 12 Klaipėdos butų ūkio įmonių 5 yra privatizuotos. Visos penkios privatizuotos butų ūkio įmonės dirba su savo skolininkais savarankiškai ir į skolų išieškojimo bendroves kol kas nesikreipė – brangu. Skolas iš fizinio asmens išieškoti paprasčiau, negu iš įmonės, nes gyventojo butas „nebankrutuos” ir niekur nedings.
Skolą galima parduoti
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Ugniaus Trumpos nuomone, dažnai įmonė, turinti problemų dėl skolininkų, nepasirenka teismo kelio, nes tai ilgas procesas.
„Labiau apsimoka parduoti skolų išieškojimo bendrovei turimą skolą kad ir už mažesnę sumą, tačiau tai yra geriau nei iš viso skolos neatgauti ar susigrąžinti tik po keleto metų”, – mano U.Trumpa.
Ramunė Šeštokienė