Kūčių burtai – tiltas į ateinančius metus

Nepaisant besikeičiančių tradicijų, burtai ir noras sužinoti, kaip gyvensime ateinančiais metais, šiandien vis dar labai populiarūs.

Burdavosi jaunimas

Kūčių vakaro anksčiau labiausiai laukdavo jaunimas. Įvairiausi būrimai ir nepaprasta šventinio vakaro atmosfera suburdavo prie stalo pačius artimiausius. Po Kūčių vakarienės prasidėdavo jaunimo visus metus laukta vakaro dalis.

Laukiant Kūčių vakaro būdavo kalbama, kad artėja nepaprastas laikas: tą naktį vanduo vynu virsta, gyvuliai ir paukščiai šneka žmogaus balsu (bet žmogui to girdėti negalima, nes jis kitą rytą mirs), žmonės gali sužinoti, kas jų laukia ateinančiais metais. Merginos ir vaikinai tą vakarą žaisdavo žaidimus, kurie parodydavo, kokie bus ateinantys metai, ar lydės sėkmė, netrūks pinigų, suras antrąją pusę.

Lydė vašką

Kūčių vakaro būrimai prasidėdavo nuo po staltiese padėto šieno traukimo. Tas, kas ištraukdavo ilgą šiaudą, galėjo laukti ilgo gyvenimo. Kieno šiaudas trumpesnis būdavo, žinojo, kad jam ne taip seksis, trumpiau gyvens.

Ne mažiau populiarūs buvo ir būrimai iš vaško. Supjaustytas vaškas buvo kaitinamas ant ugnies, kol išsilydydavo. Tada su metaliniu šaukštu pasemtas vaškas buvo liejamas į vandenį. Palaukus kol vaškas sustings, buvo spėjama, kokia figūra susidarė.

Prisimindama vieną Kūčių vakarą Vida pasakojo, kad prieš penkiolika metų jai taip iš vaško išplaukęs lopšys, kaip ir jos vyrui. Nepraėjus nė metams pora susilaukė sūnaus. Dar ir dabar Vida svetainės indaujoje saugo jos sūnaus gimimą išpranašavusį vaškinį ženklą.

Sapnai pranašiški

Ne mažiau reikšmingi ir pranašiški Kūčių nakties sapnai. Tiems, kurie nori išvysti savo ateitį, patariama prieš einant miegoti pasidėti po pagalvę veidrodėlį, kuris ir parodysiantis ateitį. Joana pasakojo iš savo močiutės girdėjusi tokį dalyką, bet jo privengdavo. Jai močiutė sakiusi, kad už kiekvieną iš ano pasaulio gautą informaciją teks vėliau ar anksčiau atsilyginti. Tačiau ūgtelėjusi Joana neatsispyrė smalsumui. Po pagalve pasidėjusi veidrodėlį, mergina susapnavo keistą sapną. Stovėjo ji ant tiltelio apsirengusi lengvu šviesiu apdaru. Buvo vasara. Mergina juto, kad aplink ją vanduo, o ji pati stovi ant mažo siauro tiltelio. Jos link artėjo žmogus, kurio ji niekaip negalėjo pamatyti. Tik labai pasistengusi ji galėjo įžiūrėti lengvu žingsniu einantį vyriškio siluetą. Matė ji juodus batus, juodas kelnes, galėjo įžiūrėti ir baltus marškinius, kaklaraištį, matė į ją tiesiančias rankas, bet į sapną atklydusio jaunuolio veido taip ir neįžiūrėjo. Kalėdų rytą Joana papasakojo sapną močiutei. Senoji pasakiusi tik tiek, kad dar ne laikas pamatyti nepažįstamąjį. Po metų Joana nusprendė vėl pasidėti veidrodėlį po pagalvę, bet tą naktį jį sapnavo dangumi dideliu greičiu lekiančius debesis. Nubudusi vidurnaktį ji nusprendė nebeieškoti savo laimės sapnuose. Bet pirmąjį sapną mergina sakė atsimenanti labai aiškiai.

Žydėdavo vyšnios

Kūčių vakaro labiausiai laukdavo ieškantys antrųjų pusių. Po vakarienės jie bėgdavo į lauką klausytis, iš kurios pusės loja šunys. Taip būdavo nustatoma, iš kurios pusės atklys būsimasis jaunikis ar nuotaka.

Itin svarbi buvo ir Kūčių vakaro skaičių simbolika. Nelyginiai skaičiai reikšdavo, kad teks dar vienerius metelius viengungiauti, o lyginiai lyg ir žadėdavo, kad tavasis jau visai netoli.

Merginos norėdamos sužinoti, ar ateinančiais metais ištekės, prisiskindavo vyšnių šakelių ir žiūrėdavo, ar jos pražys iki Kūčių vakaro. Balti vyšnių žiedai viduržiemį pranašaudavo būsimas vestuves.

Norėdamos sužinoti būsimojo vardą jos prirašydavo daug pažįstamų vaikinų vardų ant popieriaus kortelių ir jas sudėdavo po pagalve. Rytą, vos tik nubudusios, jos galėdavo ištraukti tik vieną kortelę su vienu vardu, taip sužinodavo būsimojo vardą.

Kristina Kanišauskaitė