Kai kuriuos jaunus žmones visuotinis džiaugsmas per didžiąsias metų šventes veikia priešingai.
Tarsi filmo „Kaip Grinčas Kalėdas vogė” herojus, jie užsisklendžia savyje. Juos erzina džiaugsmingai skambančios kalėdinės giesmės, išpuoštos mirgsinčios eglutės. Psichologai teigia, jog neviltis prieš šventes dažniausiai aplanko vienišus žmones.
Prancūzų rašytojas Frederikas Beigbederis rašė: „Šventės žmogui duotos tam, kad jis galėtų slėpti savo mintis”. Tačiau vieniši žmonės skausmingai išgyvena vienatvėje sutiktas šventes, nes jiems šie žodžiai negalioja.
Užklumpa vienišius
Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis mano, jog neviltis, bloga nuotaika švenčių metu dažniausiai pasireiškia vienišiems žmonėms. O depresija kaip liga trunka ilgą laiką ir kai kuriems žmonėms suintensyvėja per tam tikrus sezonus – rudenį bei žiemą.
Dvasinės pagalbos jaunimui centro atstovė spaudai bei „Jaunimo linijos” savanorė Sandra depresiją įvardija kaip psichologinę būseną, nusivylimą kažkuo, kuri priklauso skirtingai nuo kiekvieno žmogaus gyvenimo faktorių – ar jis turi draugų, palaikymą šeimoje. Tačiau šią ligą nustatyti gali tik psichologai.
Skambučių bumas
Sandra neslėpė, jog per šventes būna skambučių bumas, o „Jaunimo linijos” darbuotojai stengiasi skambinantiesiems padėti. „Atrodo, kaip gali padėti visiškai svetimas žmogus. Bet tas žmogus ir yra tam, kad tau padėtų, nes jis nori to. Šventės ir yra buvimas kartu, pažymėti kažką kartu, pabūti, pasidžiaugti draugija. Tai nėra tik jaunimo problema. Atvirkščiai, gal jaunimui yra netgi lengviau tai išgyventia”, – samprotavo „Jaunimo linijos” savanorė. Kiekviena šventė sukelia mažų rūpestėlių, tuomet savaime kyla stresas.
„Aš tą būseną įvardyčiau daugiau kaip vienišumą, negu depresiją. Tai iš vienišumo kylantis nusivylimas, kad, pavyzdžiui, nėra su kuo švęsti šventes arba ne su tuo ketini jas sutikti, su kuriuo norėtum, ne taip klostosi santykiai”, – aiškino ji.
Pagalbos šauksmas
„Jaunimo linija”, siekdama suteikti efektyvią pagalbą, yra susijungusi su kitomis telefoninėmis pagalbų linijomis. Kadangi per šventes skambučių padaugėja, tai spėjama, jog tarp jų yra daugiau pranešimų apie ketinimą nusižudyti.
„Pats skambutis žmogaus, ketinančio nusižudyti, yra pagalbos šauksmas. Kiekvienas žmogus, kuris galvoja apie savižudybę, yra apimtas nevilties ir tai yra paskutinis lašas, kai nebuvo atsišaukta į jo prašymus, nebuvo paramos, supratimo iš artimųjų, nebuvo galimybių išspręsti problemas. Tuomet žmogus ima galvoti, jog tai vienintelis būdas išspręsti tas problemas”, – aiškino Sandra.
Per visus 2005 metus iki gruodžio 11 dienos „Jaunimo linija” Klaipėdoje sulaukė 76 skambučių iš visos Lietuvos, kur skambinantieji galvojo apie savižudybę. Tai sudaro 55 proc. visų skambučių.
Nusivylimo nejaučia
Vaikų globos namų „Rytas” direktorė Regina Milašienė tikino, jog jų vaikai prieššventinio nusivylimo nejaučia. „Mes gyvename labai linksmai – renginiai, kelionės, svečiai, vaišės, dovanos – svajonės pildosi. Kalėdinės nuotaikos jaučiasi jau gerą mėnesį. Dabar yra toks laikas, kai nėra kada pasijusti vienišam. Tikrai, depresijos šiuose namuose nėra. Yra pakili nuotaika, linksma”, – šypsojosi R. Milašienė.
Merginos Ingrida Gedvilaitė, Modesta Parafijenavičiūtė bei Aušra Deimantaitė taip pat tvirtino esančios džiugios nuotaikos. „Galbūt kiti žmonės nemėgsta švenčių, nes yra kokia nelaimė atsitikusi, galbūt dėl to, kad neturi tėvų. Mes pačios vienišos nesijaučiam, nes yra labai daug draugų, esam mylimos”, – džiaugėsi paauglės, tik ką grįžusios iš Nomedos akcijos.
Neringa Maciūtė