Panevėžiečiai gydytojai per lengva ranka dalina siuntimus reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui.
Tokią nuomonę susidaręs Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Jonas Narbutas žada, kad kitais metais gydymo įstaigos bus labiau kontroliuojamos.
J.Narbutas įtaria, kad dalis pacientų į sanatorijas išvyksta pailsėti, o ne gydytis. Pasak ligonių kasos vadovo, skrupulingai pinigus skaičiuojanti ligonių kasa nenusiteikusi toleruoti iš sovietinių laikų paveldėtos praktikos.
„Darysim gilesnę analizę, tikrinsim į sanatorijas siunčiamų pacientų korteles”, – žada J.Narbutas.
Medikai kratosi įtarimų
Gali būti, kad 2006 metais gauti kelialapį į sanatoriją bus sunkiau, nors daugelis ligonių ir medikų mano, jog ir dabar nelengva.
„Panevėžio ryto” kalbinti gydytojai piktinosi, kad įtariami be pagrindo siunčiantys pacientus reabilitacijai ar sanatoriniam gydymui.
Pasak medikų, jie neturi jokių galimybių išsiųsti gydytis sveiką žmogų.
Siuntimą esą reikia pagrįsti atitinkamais tyrimais ir diagnozėmis, be to, vadovaujamasi ligų ir būklių, kurioms esant galima ligonį siųsti reabilitacijai ar sanatoriniam gydymui, sąrašu.
„Iš sunkių ligonių mes atrenkam pačius sunkiausius, nes jei siųstume visus, kuriems priklauso sanatorinis gydymas, valstybė, matyt, bankrutuotų”, – tikino viena viešai pavardės nenorėjusi skelbti gydytoja.
Laimė šypsosi ne visiems
Žmonių su negalia sąjungos Panevėžio skyriaus vadovė Regina Novikienė „Panevėžio rytui” sakė, kad jai daug neįgaliųjų guodžiasi negaunantys siuntimo į sanatoriją, nors pagal susirgimą jiems priklausytų sanatorinis gydymas.
Pati R.Novikienė medikų yra pripažinta I grupės invalide, juda tik su ramentais, tačiau į sanatorijas neišvažiuoja. Moteris serga poliomielitu, o tokia liga neįtraukta į vadinamąjį sanatorinių ligų sąrašą.
Tiesa, dėl tokios pačios ligos invalidu tapęs jos vyras neseniai išvyko į sanatoriją, tačiau tokia laimė jam nusišypsojo tik todėl, kad susirgo dar ir kita liga.
„Žinau žmonių, kurie reguliariai gydosi sanatorijose. Galiu tik spėlioti, kodėl vieni išvažiuoja lengviau, o kitiems gauti siuntimą yra sunkiau. Matyt, ir nuo gydančių medikų rūpestingumo daug kas priklauso”, – svarstė R.Novikienė.
Pernai pinigų liko, šiemet trūksta
Panevėžio ir Utenos apskritis aptarnaujančios Panevėžio TLK specialistai suskaičiavo, kad per 10 šių metų mėnesių reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui išleista per 12 milijonų litų.
J.Narbutas prognozuoja, kad šiais metais planuotos lėšos gali būti viršytos net 400 tūkstančių litų. Pernai tokia pat suma liko neišnaudota ir buvo grąžinta į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
Anot direktoriaus, nėra gerai, kai lieka tiek daug pinigų, tačiau blogai ir tada, kai gydytojai per lengva ranka dalina siuntimus.
„Mūsų atlikta siuntimų analizė atskleidė gana iškalbingų faktų. Pavyzdžiui, vasarą labai išaugo reabilitacijai siunčiamų ligonių skaičius, nors gerokai sumažėjo hospitalizacijos atvejų ir operacijų.
Kitaip sakant, ligoninės ištuštėja, o sunkių ligonių padaugėja. Kaip tokį paradoksą paaiškinti? Juk reabilitacijai žmogus siunčiamas po operacijos ar sunkios ligos. Todėl ir peršasi dviprasmiškos išvados”, – aiškino J.Narbutas.
Ekspertai atkreipė dėmesį, kad šiltuoju metų laiku gydytojai ypač daug pacientų siunčia į pajūryje esančias sanatorijas.
Kita vertus, lėšų reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui deficitą didele dalimi lėmė ir Panevėžio ligoninės, kurioje, beje, irgi yra reabilitacijos skyrius, aktyvumas.
Didžiausia apskrities gydymo įstaiga pacientų reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui išeikvojo 900 tūkstančių litų.
Padaugėjo sunkių ligonių
Panevėžio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Violeta Smilgienė sakė, kad šiemet padaugėjo sunkių ligonių, daugiau atlikta sąnarių endoprotezavimo operacijų.
„Kupiškyje uždarius chirurgijos ir traumatologijos skyrių, kupiškėnai važiuoja operuotis ir gydytis į Panevėžio ligoninę. Pas mus atvyksta ligonių iš visos apskrities”, – aiškino pavaduotoja.
Sulaukusi priekaištų, kad pernelyg daug ligonių siunčia reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, ligoninės administracija išanalizavo siuntimų pagrįstumą ir padarė išvadą, jog siuntė tik sunkiausius ligonius.
Tą patį tvirtino ir onkologijos skyriaus vedėja Birutė Šimkienė: „Stengiamės, kad į sanatoriją patektų bent jau darbingo amžiaus ligoniai, nors siunčiam ir pensininkus, jei jiems toks gydymas priklauso ir jie to nori”.
Beje, onkologiniai ligoniai į sanatoriją sveikatą grąžinamajam gydymui siunčiami tik po chemoterapijos. Jau atgavusiems jėgas pacientams nepriklauso nei palaikomoji reabilitacija, nei vadinamasis antirecidyvinis gydymas.
Panevėžio konsultacijų poliklinikos vedėja Ramunė Paliokaitė mano, kad nieko blogo, jei daugiau ligonių iš ambulatorinės grandies į sanatorijas išvyksta vasarą.
„Kodėl lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, ypač dirbantys, negali planuoti gydymosi? Be to, tėvai pageidauja, kad vaiką į sanatoriją siųstume tada, kai jam nereikia lankyti mokyklos”, – kalbėjo ji.
R.Paliokaitė, kaip ir jos kolegos, teigė, kad į sanatorijas išvažiuoja tik sunkiausi ligoniai.
Pagavę už rankos baus
J.Narbutas sakė, kad gydymo įstaigos finansiškai nėra atsakingos už tai, kad reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui išeikvojama daugiau lėšų nei numatyta. Todėl direktorius neatmeta galimybės, kad gydytojai kartais siuntimą duoda lengvesne nei derėtų ranka.
Panevėžio TLK vadovas teigė, kad iš gydymo įstaigų gali būti pareikalauta atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jei paaiškės, kad pacientas į sanatoriją pasiųstas be reikalo.
Inga Smalskienė
„Panevėžio rytas”