Rusija ir automobilių pramonė? Kažkas nesuderinamo… Su tuo visi sutiktų, jei kalbėtume apie pačių rusų sukurtus ir pagamintus automobilius. Tačiau pastangų gamindami užsienietiškas mašinas rusai negaili.
To įrodymas – „Avtotor” gamykla, į gyvenimą išleidžianti vienus geriausių pagal kokybę pasaulyje BMW modelius. Kaliningradiečių darbu nesiskundžia ir „General Motors” koncernas, ir „Kia”.
„Kokybė – sėkmės garantas”. Toks plakatas prieš akis kabo BMW surinkimo linijos pabaigoje, ir tai – ne komunistinių penkmečio lenktynių palikimas. Tiesiog šis užrašas rusams primena, bet be vokiečių reikalaujamos kokybės jie dirbtų ne prestižinėje gamykloje, o garaže „Pas Vanią” arba sargu „Pas Mišą”.
O plakato vieta linijos pabaigoje pasirinkta ne atsitiktinai – būtent čia, nuo surinkto automobilio rankas patraukus mechanikams, savo darbą pradeda kokybės kontrolieriai. Jų darbo pagrindas – specialus per visą surinkimo liniją mašiną lydintis žurnalas apie kiekvieną atliktą vienos ar kitos detalės montavimo operaciją.
Renkamas ir be detalių
Įdomu tai, kad surinkimo linijos pabaigą pasiekia ir tie automobiliai, kuriems trūksta vienos ar kitos detalės – kartais jos atkeliauja brokuotos ir todėl nemontuojamos, kartais kai kurios dalys gamyklos nepasiekia visai.
Taip atsitikus, automobilis montuojamas toliau, tačiau nededamos tos detalės, kurios vėliau gali trukdyti sumontuoti trūkstamą. Tokiu atveju kontrolierius su mašina pasiekia ir speciali apie trūkumus bylojanti pažyma, o automobilis keliauja į specialių gedimų šalinimo boksą.
Beje, šiame bokse dirba itin aukštos kvalifikacijos meistrai – problemų būna įvairių, tad jie privalo sugebėti jas išspręsti: nuo elektronikos nesklandumų iki apdailos detalių tvirtinimo. Tiesa, jų profesionalumas kontrolieriams dar nieko nereiškia – po apsilankymo pas šiuos „profus” automobilis tikrinamas iš naujo.
Boksas, boksas, boksas…
Na, o jei mašina sukomplektuota visiškai, kontrolieriaus darbas prasideda ratų bei stabdžių sistemos patikrinimu. Jo rezultatai įrašomi į kokybės žurnalą, kurį vėliau pervers mašinas priimsiantys BMW atstovai.
Drauge patikrinami elektros prietaisai, itin atidžiai apžiūrimas kėbulas. Radus trūkumų, kelias vienas – į minėtą boksą. Arba į dažymo kamerą, jei pažeistas kėbulas.
Paskui kontrolierius išvažiuoja į lauką, kur, šalia cecho, yra nedidelė bandymų trasa – čia, važiuojant per specialius kalnelius, patikrinama pakabos bei vairo sistemos būklė. Aptikus nesklandumų – į boksą.
Į dušą – privaloma tvarka
Galų gale ateina eilė maudynėms – bandymui specialioje vandens kameroje. Vadinamojo „Water test” tikslas yra mašinos hermetiškumo garantija – „vokietis” juk negali paskęsti Rusijos purvynuose, kitaip naujieji rusai gali suabejoti šios markės prestižiškumu.
Todėl dar iš gamyklos neišvažiavęs BMW gauna tiek vandens, kiek, matyt, negaus per artimiausius mėnesius. Kelias minutes automobilis iš visų pusių purškiamas specialia įranga. Viduje sėdintis vis tas pats kontrolierius stebi, ar kur nesisunkia vanduo, ar variklis nespringsta.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad gedimų neišvengiama – „Vakarų ekspresui” lankantis „Avtotor” gamykloje, vienas trečio modelio BMW vandens testu buvo bandomas jau trečią kartą. Ir vėl nesėkmingai – kažkodėl vis šlapdavo salono grindys ties vairuotojo durelėmis. Rusai į tai nespjovė ir atkakliai bandė sužinoti nesklandumo priežastį.
Tikrina visą dieną
Jei mašina iš šios „balos keliasi sausa”, ji dar kartą patikrinama – šįkart vizualiai: ar viskas gerai.
Tada ji pastatoma vietoje, skirtoje BMW koncerno atstovui – šis savo ruožtu taip pat apžiūri mašiną, patikrina visus įrašus kokybės žurnale, deda savo svarų parašą: „Mašiną transportuoti į pardavimo saloną leidžiama.”
Tačiau tokios laimingos baigties gali tikėtis devyni iš 10 naujų BMW. O likusiajam kontrolierių pačiupinėjimai dar nesibaigė. Netgi atvirkščiai – tik prasideda, ir jie bus ilgi bei nuobodūs.
Šis specialių dviejų auditorių atsitiktinai pasirinktas automobilis važiuoja į nuodugnios kontrolės patalpą. Čia jis praleis visą darbo dieną, kol nebus nuodugniai ištyrinėtas pasitelkus visas keliasdešimties kvadratinių metrų patalpos sienas užimančias patikros schemas.
Darbuotojams – po automobilį
Tiesa, kitoje „Avtotor” gamykloje, kur vykdomi „General Motors” bei „Kia Motors Corp.” užsakymai, tokios kelių pakopų kontrolės nėra – pietų korėjiečiai rusų darbu pasitiki visiškai, net neturi Kaliningrade nuolatinio atstovo, o amerikiečiai didžiausius reikalavimus kėlė tik montuojant surinkimo linijas.
Vis dėlto GM atstovai gamykloje yra – ir 2-osios kartos hameriai, ir kadilakai (SRX ir STC), ir „Chevrolet” (mažylis „Aveo” ar milžinai „TrailBlazer” bei „Tahoe”) turi būti be priekaištų.
Kokybė turi būti. Tą rusai jau suprato. Nesipriešino jie ir vakarietiškiems darbo tvarkos standartams, beje, darbininkams visai tinkantiems – vos viena 8 valandų pamaina su 15 minučių pertraukomis kas dvi valandas bei viena valanda pietums. Beveik tai, už ką kovojo Marksas su Engelsu ir dėl ko visą savo Tėvynę „padarė” Leninas.
Yra ir socialinės garantijos, ir garantija atlyginimą gauti laiku, kai kurios lengvatos. O štai „Kia” ir GM užsakymus vykdančioje gamykloje kalbama ir apie tai, kad trejus savo gyvenimo metus jai atidavęs darbuotojas galėtų už savikainą nusipirkti naują savo rankų darbo automobilį…
Uždirba daugiau nei lietuviai
O kaip su atlyginimais prestižinėje darbo vietoje? Prastai. Nepaisant Lenino pastangų, nugalėjo kapitalizmas, o jis, žinia, tebesivystančios rinkos šalyse proletariatui nėra labai dosnus. Todėl dirbant garaže „Pas Vanią” galima gauti daugiau nei montuojant savo turtingiems tautiečiams skirtus BMW.
Atlyginimas šioje gamykloje siekia nuo 8 tūkstančių iki 12 tūkstančių rublių (nuo 720 iki 1 080 Lt). Dar prasčiau surenkantiesiems „Kia” ir GM produkciją – jie uždirba nuo 6 iki 10 tūkst. rublių, t.y. nuo 540 iki 900 Lt.
Na, bet kokiu atveju klaipėdietis „negras”, keliomis pamainomis „ardamas” „Yazaki Wiring Technologies Lietuva” gamykloje Klaipėdoje, gauna ne daugiau…
Tomas Gukauskas