Žirgai – nauji žmonių gydytojai

Lietuvoje vis populiarėja įvairi gyvūnų terapija.

Kol kas Klaipėdoje labiausiai žinoma delfinų terapija. Tačiau į pagalbą žmonių sveikatai gerinti žadama pasitelkti ir žirgus. Uostamiestyje yra verslininkų, kurie pajūryje planuoja pradėti taikyti pasaulyje plačiai naudojamą hipoterapiją – gydomąjį jojimą. Hipoterapijos paslaugos – ne naujiena mūsų šalyje. Jos jau teikiamos Kaune, Šiauliuose ir Birštone.

Žirgai – artimesni

Idėja pajūryje pradėti taikyti hipoterapiją užsidegė jojimo sporto klubo „Žirgelis” prezidentas ir individualios įmonės savininkas Rimantas Prokopas. Jis teigė, kad hipoterapija – ne mažiau veiksminga negu delfinų terapija.

Vyras mano, kad lietuviams, vadinamiems žemdirbių tauta, gydymas jojimu turėtų būti veiksmingesnis, nei jūrų žinduolių pagalba.

„Pirmąkart apie hipoterapiją sužinojau prieš penkiolika metų Vokietijoje. Ten jodinėjo vaikai, turintys judėjimo negalią.

Nors esu baigęs Kūno kultūros institutą, kur mums vedė ir gydomosios kūno kultūros paskaitas, anksčiau apie gydymą jojimu nebuvau girdėjęs”, – pasakojo R.Prokopas.

Vėliau verslininkas su hipoterapija susidūrė ir viešėdamas Čikagoje (JAV). Ten daugybė jojimo klubų teikia šią paslaugą. Amerikoje gydymas jojimu, pasak pašnekovo, yra nepigus, tačiau ten už šią paslaugą moka draudimo kompanijos.

„Buvau maloniai nustebintas, sužinojęs, kad hipoterapija jau kurį laiką sėkmingai taikoma ir Lietuvoje. Mane ypač nudžiugino tai, kad gydymas jojimu praktikuojamas mano gimtajame mieste Kaune – Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionate. Kiek žinau, Klaipėdos regione jau yra verslininkų, kurie užsiima hipoterapija, tačiau jie savo paslaugų nereklamuoja, nes neturi licencijų”, – teigė R.Prokopas.

Paslaugos – mokamos

Šiuo metu jojimo sporto klubo prezidentas dar tik puoselėja savo idėją, burdamas verslininkus ir politikus, kurie, anot R.Prokopo, mielai sutiktų investuoti į hipoterapijos vystymą Klaipėdoje.

Pašnekovas norėtų hipoterapijos seansus rengti Smiltynėje, prie Naujosios perkėlos. Tačiau Klaipėdos savivaldybė tam kol kas neduoda leidimo, nes čia jau numatyta steigti buriavimo mokyklą.

„Smiltynėje ketinu rytais neįgaliesiems vaikams rengti jodinėjimo terapijos seansus, o popiet daryti jojimo mokyklėlę”, – svajojo pašnekovas.

R.Prokopas spėja, kad kol kas uostamiesčio valdžia neskuba paremti jo idėjos, nes Klaipėdoje didesnis dėmesys sutelktas į delfinų terapiją.

Pasiteiravus, ar hipoterapijos paslaugos būtų mokamos, verslininkas atsakė teigiamai. Tačiau jis svarsto galimybę keletui neturtingų šeimų vaikų šią paslaugą suteikti nemokamai. Raitelis netgi spėjo, kad kai kurių vaikų gydymą mielai finansuotų jo idėją žadantys paremti verslininkai.

Kol kas R.Prokopas neturi ne tik licencijos verstis gydomuoju jojimu, bet ir tam reikalingų žinių, tačiau teigė ketinantis išmokti hipoterapijos paslapčių. Jis sužinojo, kad šio gydymo galima išmokti Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre.

Norėtų bendradarbiauti

Delfinų terapijos šalininkai teigia, kad delfinai – švelnesni ir patikimesni gyvūnai nei gydymui naudojami arkliai ar šunys.

Tačiau R.Prokopas mano, kad žirgas – universalesnis gyvūnas už delfiną. „Jojimas padeda įveikti ne tik psichikos, bet ir judėjimo negalią. Dėl ypatingos žirgo nugaros raumenų sandaros, sėdėdamas balne, žmogus jaučiasi taip, tarsi eitų. Jojant dirba ir žmogaus kojos, ir juosmuo. Vaikai gali ne tik jodinėti, bet ir paglostyti žirgus, jais pasidžiaugti”, – dėstė hipoterapijos privalumus pašnekovas.

Pastebėjus, kad žirgas gali ir sužeisti, ir numesti neįgudusį raitelį, R.Prokopas sakė, kad teoriškai prisigalvoti galima visko. „Manau, kad pabalnotas žirgas su apynasriu – lengviau valdomas negu laisvę mėgstantis delfinas. Juk delfinai irgi gali vaikui įkasti – tik pasižiūrėkite, kokie aštrūs jų dantys!” – atkreipė dėmesį verslininkas.

Vis dėto R.Prokopas neigė, kad su savo žirgais ketina sudaryti delfinų terapijai konkurenciją. „Manau, kad abu terapijos būdai gali egzistuoti lygiagrečiai. Mes netgi su delfinariumu galėtume bendradarbiauti. Taip pasiektume geresnių rezultatų”, – aiškino raitelis.

Delfinams – ne konkurentai

Lietuvos jūrų muziejaus ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė sakė, kad muziejaus darbuotojai pasisako už visokią terapiją. Pasak N.Puteikienės, pats Jūrų muziejus ketina taikyti kompleksinę terapiją, kurios metu vaikai būtų gydomi, pasitelkus ne tik delfinus, bet ir šviesą, garsą.

Tačiau pašnekovė mano, kad žirgų terapijai Klaipėdoje būtų sunkoka konkuruoti su delfinais. „Terapija turi būti įteisinta. Siekdami savo terapiją įteisinti, mes iš Sveikatos apsaugos ministerijos gavome visus leidimus atlikti mokslinius tyrimus. Tik kai mokslininkai patvirtins mūsų metodiką, galėsime ją taikyti plačiau”, – aiškino N.Puteikienė.

Pasidomėjus, ar būtų įmanoma delfinų terapiją sujungti su hipoterapija, pašnekovė sakė: „Galime jungtis ir derinti įvairius terapijos būdus, tačiau norėtųsi, kad kitos pusės teikiama terapija būtų profesionali”.

Giedrė Balčiūtė