Tarptautinis Vilniaus oro uostas įsivėlė į keistus sandorius.
Valstybės įmonė savo iniciatyva užsiėmė nuostolingu verslu, kuris neturi nieko bendra su oro uosto veikla.
Oro uostas pirko butus už didesnę nei rinkos kainą, o po sandorio juos iš karto parduodavo savo darbuotojams, bet jau gerokai pigiau.
Taip dalis oro uosto pajamų atsidurdavo ne valstybės, o butų pardavėjų kišenėse.
Be to, ši įmonė savo darbuotojams suteikdavo paskolas be jokių palūkanų.
Ar tokias dovanas gavę oro uosto darbuotojai turėdavo kaip nors atsidėkoti įmonės vadovams, – neaišku.
Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Mindaugas Ivanauskas, vadovavęs šiai įmonei ir butų prekybos laikotarpiu, tokių sandorių negalėjo paaiškinti.
Taikė solidžias nuolaidas
„Lietuvos ryto” žiniomis, Vilniaus oro uosto darbuotojams butai aktyviausiai buvo perparduodami 1996-1998 metais. Tačiau būta sandorių ir vėliau.
Aiškėja, jog visi sandoriai būdavo iš anksto suplanuoti.
Nusipirkęs butą oro uostas per mėnesį ar dar greičiau jį parduodavo darbuotojui.
Kai kuriems darbuotojams ypač pasisekė.
Pavyzdžiui, vieną butą oro uostas įsigijo už 48 tūkst. litų, o pardavė už mažiau nei 38 tūkst. litų. Šiuo sandoriu valstybės įmonei buvo padarytas 10 tūkst. litų nuostolis.
Už kitą butą oro uostas 1998- aisiais sumokėjo beveik 68 tūkst. litų, nors jo vertė buvo mažesnė.
Praėjus mažiau negu mėnesiui tas pats butas parduotas darbuotojui už beveik 53 tūkst. litų – 22 proc. pigiau. Šis sandoris įmonei padarė apie 15 tūkst. litų nuostolių.
Sutaupė tūkstančius litų
Vilniaus oro uostas buvo dosnus savo darbuotojams ne tik pusvelčiui parduodamas butus. Pirkėjai dalį lėšų turėdavo sumokėti per metus, o likusią dalį – per penkerius metus.
Papildomai nereikėdavo mokėti jokių palūkanų.
1998 metais būsto paskolų palūkanos bankuose siekė 10 procentų. Taigi už 53 tūkst. litų butą nusipirkęs darbuotojas sutaupė 17,5 tūkst. litų palūkanų.
Vadovas nieko nežino?
Vilniaus oro uosto generalinis direktorius M.Ivanauskas, „Lietuvos ryto” paklaustas apie sandorius nekilnojamuoju turtu, iš karto ėmė aiškinti, kad tokių sandorių visai nebuvo: „Nesąmonės. Oro uostas tokiais dalykais niekada neužsiėmė. Jis turėjo savo bendrabučius.
Visiškai paneigiu tokius dalykus ir nėra čia ko komentuoti. Čia yra purvo ieškojimas”.
Tačiau išgirdęs, kad žurnalistas turi įrodymų, jog butai iš tiesų buvo perparduodami, M.Ivanauskas pradėjo aiškinti, kad oro uostas, kaip valstybės įmonė, dirba savo darbą įstatymų nustatyta tvarka.
Daugiau apie prekybą butais direktorius nepanoro kalbėti.
Elgėsi kaip privati bendrovė
„Lietuvos ryto” kalbintiems teisininkams tokie sandoriai atrodo labai keistai.
Jei butais būtų prekiavusi privati bendrovė, nekiltų jokių abejonių. Tokios įmonės akcininkai yra privatūs asmenys, todėl tik jie patys gali nuspręsti, kam ir už kiek parduoti būstus.
Tuo tarpu valstybės įmonei keliami visai kitokie reikalavimai. Jos veikla yra griežtai reglamentuota.
Neaiškūs darbuotojų nuopelnai
Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorės Editos Janušienės teigimu, norint įvertinti valstybės įmonės sandorius nekilnojamuoju turtu, reikėtų išsiaiškinti tuo metu buvusias aplinkybes.
„Nelabai suprantu, kodėl įmonė butus pardavė pigiau. Galbūt šių darbuotojų nuopelnai labai ypatingi?” – svarstė E.Janušienė.
Pasak konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers” mokesčių skyriaus vadovės Kristinos Bartusevičienės, nuolaidą butui galima traktuoti kaip papildomą atlyginimą darbuotojui.
Teoriškai ši nuolaida turėtų būti apmokestinta pajamų mokesčiu.
Tačiau pagal tuo metu galiojusius įstatymus tai padaryti būtų labai sunku.
Realiai tada niekas nekontroliavo, už kokią sumą įmonė perka butą bei už kokią parduoda.
Atsilieka nuo kaimynų
Apšiuręs, bet rekonstrukcijos iki šiol nepradėjęs Tarptautinis Vilniaus oro uostas vis dar atsilieka nuo kitų Baltijos šalių oro uostų ir pagal keleivių, ir pagal krovinių srautą.
Keleivių srautas per Rygos oro uostą sausio-lapkričio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2004-ųjų laikotarpiu, padidėjo 80 proc. – iki 1,717 mln. Taline keleivių srautas padidėjo 45 proc. – iki 1,298 mln., o Vilniaus oro uoste – 29,7 proc. – iki 1,193 mln. žmonių.
Lėktuvai Rygos oro uoste sausio-lapkričio mėnesiais leidosi ir iš jo kilo 31,9 tūkst. kartų, Talino – 31,2 tūkst. kartų, Vilniaus – 27,2 tūkst. kartų.
Per vienuolika mėnesių Rygos oro uoste perkrauta 15,2 tūkst. tonų krovinių, Talino – 9,2 tūkst. tonų, Vilniaus – 4,8 tūkst. tonų.
Mantas Dubauskas