Per pusantrų metų, kai galioja Socialinių įmonių įstatymas, spėjo išryškėti tendencija, jog socialinių įmonių idėja rado atsaką ir darbdaviai vis dažniau imasi ją įgyvendinti. Šiuo metu veikia 35 socialinės įmonės. Pamažu jų daugėja: kas mėnesį šį statusą gauna viena ar dvi įmonės. Didėja ir jose įdarbinamų asmenų skaičius. Šiuo metu čia dirba beveik 2 tūkst. darbuotojų. Daugiau nei pusė jų – darbo rinkoje remtinoms grupėms priklausantys asmenys.
Apie socialines įmones kalbamės su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo ir lygių galimybių skyriaus vyriausiąja specialiste Jolanta Šliužiene.
– Kuo svarbios socialinės įmonės?
– Socialinės įmonės – vienas iš būdų didinti žmonių užimtumą, ypač tų, kuriems sudėtinga prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių. Tai nedirbantys neįgalieji, ilgalaikiai bedarbiai, priešpensinio amžiaus žmonės, asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, motina arba tėvas, vienas auginantis vaiką iki 8 metų amžiaus. Skatinant steigti socialines įmones ir jose pirmiausia įdarbinti žmones, priklausančius minėtoms grupėms, siekiama remti jų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją bei mažinti socialinę atskirtį.
Taigi socialinės įmonės – tai tam tikro tipo įmonės, kuriose, viena vertus, tenkinami darbdavio interesai, nes jis kuria verslą ir gauna valstybės pagalbą, o kita vertus – valstybės interesai, nes būtina sąlyga valstybės paramai gauti – priimti į darbą bedarbį.
– Dauguma socialinių įmonių yra neįgaliųjų socialinės įmonės. Kodėl?
– Iš šiuo metu veikiančių 35 socialinių įmonių neįgaliųjų socialinės įmonės statusas suteiktas 17 įmonių. Nemaža jų dalis – neįgaliųjų asociacijoms bei organizacijoms priklausiusios įmonės.
Joms buvo ypač sunku konkuruoti laisvoje rinkoje su kitomis gamybinėmis įmonėmis, be to, stojant į Europos Sąjungą neįgaliųjų įmonės neteko didžiąją valstybės pagalbos dalį sudariusios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos. Apskritai valstybės finansinės pagalbos tiekimas neįgaliųjų įmonėms, nors ir numatytas atskiruose įstatymuose, buvo fragmentiškas, nenuolatinis, nebuvo aiškaus neįgaliųjų įmonių statuso, jų rėmimo modelio. Todėl įmonės būtų atsidūrusios dar sunkesnėje finansinėje padėtyje. Priimant socialinių įmonių įstatymą buvo siekiama išspręsti ir tokių įmonių problemas.
Socialinių įmonių įstatymas davė teigiamų rezultatų: neįgaliųjų organizacijoms priklausančių įmonių finansinė padėtis stabilizavosi, didėjo naujų darbuotojų įdarbinimas. Nė viena socialinės įmonės statusą gavusi įmonė nebankrutuoja.
– Kokia valstybės parama teikiama socialinėms įmonėms?
– Visoms socialinėms įmonėms teikiama darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija, subsidija darbo vietoms įsteigti, neįgalių darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti, subsidija tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti. Neįgaliųjų socialinėms įmonėms teikiamos papildomos valstybės pagalbos rūšys: subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti, subsidija papildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms kompensuoti, subsidija asistento (įskaitant ir gestų kalbos vertėjo) išlaidoms kompensuoti.
Pavyzdžiui, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam dirbančiam tikslinei grupei priklausančiam darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio, tačiau neviršijant dviejų minimalių mėnesinių algų dydžio ir nuo jo skaičiuojamų socialinio draudimo įmokų sumos. Už kiekvieną I ar II invalidumo grupę arba vidutinį neįgalumo lygį turintį neįgalų darbuotoją ar neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis, skiriama kompensacija sudaro 60 procentų aukščiau nurodytos sumos. Už kiekvieną III invalidumo grupę turintį neįgalų darbuotoją ir už kiekvieną kitą tikslinei grupei priklausantį darbuotoją skiriama kompensacija sudaro 50 procentų aukščiau nurodytos sumos.
Visų kitų subsidijų dydžiai ir skyrimo principai taip pat numatyti Socialinių įmonių įstatyme.
– Kiek lėšų skiriama socialinėms įmonėms remti?
– Pernai valstybės pagalba sudarė beveik 2 mln. litų. Šiemet socialinių įmonių rėmimui valstybės biudžete numatyta apie 6 mln. litų. Kitais metais numatoma skirti panašią sumą. Be to, socialinių įmonių rėmimui yra numatytos ir Europos Sąjungos lėšos.
– Kaip aktyviai socialinės įmonės naudojasi valstybės parama?
– Visų rūšių valstybės paramai gauti socialinės įmonės teikia paraiškas. Pavyzdžiui, per pirmąjį 2005 m. pusmetį socialinės įmonės teritorinėms darbo biržoms pateikė 33 paraiškas valstybės paramai gauti. Paramos buvo prašoma ne tik darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinei kompensacijai, bet ir naujų darbo vietų kūrimui, darbo vietų pritaikymui, asistento subsidijai, neįgaliųjų darbo aplinkos pritaikymui.
Iki dabar socialinėms įmonėms išmokėta 3446,2 tūkst. litų. Tikslinėms grupėms priklausiančių darbuotojų darbo užmokesčio kompensacija sudaro 83,1 proc. išmokėtos sumos. Iki šių metų pabaigos turėtų būti papildomai išmokėta 750,0 tūkst. litų, o darbo užmokesčio kompensacijai bus skirta apie 1,25 mln. litų.
Reikia pastebėti, kad įmonė privalės grąžinti visas gautas lėšas, jei nesąžiningai naudosis jai suteikta finansine parama, pažeis subsidijų išmokėjimo bei panaudojimo tvarką.
– Kas gali steigti socialines įmones? Kokie reikalavimai keliami jų steigėjams ar pačioms įmonėms?
– Pagal įstatymą, socialinės įmonės statusą gali įgyti bet kuris viešasis ar privatus asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikoje ir atitinkantis tam tikrus nustatytus reikalavimus. Vienas svarbiausių – įdarbinti tam tikrą dalį asmenų iš nustatytų grupių: darbuotojai, priklausantys minėtoms grupėms, turi sudaryti ne mažiau kaip 40 proc. visų darbuotojų; neįgaliųjų socialinėje įmonėje – ne mažiau kaip 50 proc. darbuotojų turi priklausyti neįgaliųjų tikslinei grupei, o neįgalieji, turintys I ar II invalidumo grupę arba vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis, turi sudaryti ne mažiau kaip 40 proc. visų darbuotojų. Įmonės taip pat turi vykdyti veiklą, susijusią su šių asmenų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu bei socialine integracija.
Pagal Socialinių įmonių įstatymą, socialinės įmonės statusą gali gauti savarankiška smulki ar vidutinė įmonė (iki 250 darbuotojų ir jei metų pajamos neviršija 138 mln. Lt), kurios pajamos iš socialinių įmonių neremtinos veiklos sudaro ne daugiau kaip 20 procentų.
Norint gauti socialinės įmonės statusą reikia užpildyti atitinkamą paraišką ir kartu su kitais reikalingais dokumentais pateikti teritorinei darbo biržai. Socialinių įmonių reikalų komisija, išnagrinėjusi dokumentus, rekomenduoja Lietuvos darbo biržos direktoriui suteikti arba nesuteikti socialinės įmonės statusą. Visa sprendimų priėmimo procedūra negali būti ilgesnė kaip 30 dienų nuo visų reikalingų dokumentų pateikimo teritorinei darbo biržai.
Išsamesnės informacijos apie socialines įmones ir jų veiklą reguliuojančius įstatymus yra pateikta Lietuvos darbo biržos (www.ldb.lt), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (www.socmin.lt) interneto svetainėse. Be to, ministerija planuoja išleisti specialų leidinuką apie socialines įmones. Jis bus platinamas teritoriniuose Darbo biržos ir „Sodros” padaliniuose, darbdavių organizacijose.
Jurgita Sarnickienė