Vėl diskutuojama apie būtinybę paspartinti europinio geležinkelio projektą
Europinio geležinkelio linija „Rail Baltica” pro Kauną galėtų būti nutiesta jau 2009-aisiais. Tuo įsitikinęs Kauno miesto tarybos narys Gediminas Petrauskas, vakar Savivaldybėje pristatęs viziją, pagal kurią greitojo geležinkelio atkarpa turėtų pasiekti ir miesto centrą, ir atsigaunantį Kauno oro uostą.
Prisimintas miesto centras ir oro uostas
G.Petrauskas teigė nuolatos girdintis kalbas, esą ES lėšų laukiantis projektas „Rail Baltica” gali aplenkti Kauną.
„Vis dar yra abejojančiųjų, ar iki 2010-ųjų, kaip numatyta projekte, pro Kauną bus nutiesta „Rail Baltica” atšaka. Tačiau tai įmanoma padaryti dar anksčiau ir mes pasirengę tai įrodyti”, – tikino Tarybos narys.
Anot jo, būtina siekti, kad nuo pagrindinės europinio geležinkelio trasos dvi atšakos būtų nukreiptos Kauno miesto link. Viena jų praeitų pro dabartinę Kauno geležinkelio stotį ir taip būtų išspręsta problema, kur statyti keleivius aptarnaujančią stotį. O antroji atšaka turėtų pasiekti Karmėlavą ir prasukti pro Kauno oro uostą, sulaukiantį vis daugiau keleivių. Šį siūlymą jau vertina nepriklausomi ekspertai. Vėliau jį ketinama pristatyti Susisiekimo ministerijai bei kitoms institucijoms.
Iki šiol svarstytuose projektuose buvo numatyta, kad nuo Lenkijos sienos nutiesta europinė geležinkelio vėžė pasieks tik Palemoną, miesto centrą paliekant nuošalyje.
Apie projektą tik kalbama
„Savivaldybė jau ieško finansavimo su europine vėže susijusiems projektams finansuoti”, – tvirtino G.Petrauskas, užsiminęs, jog gėda geležinkelio tiesimą planuoti dešimtmetį, nors prieš beveik pusantro šimto metų geležinkelis iki Kauno buvo nutiestas per dvejus metus.
Tarybos narys abejojo, ar ieškant būdų sumažinti ES biudžetą kartu būtų peržiūrėtas ir projekto „Rail Baltica” finansavimas. Jis apgailestavo, kad Lietuvoje neliko institucijos, kuri tiesiogiai rūpintųsi ir spartintų minėtą projektą: „Prieš dešimt metų buvo įkurta Europinės vėžės direkcija, tačiau vėliau ji buvo panaikinta” .
Kad šis projektas nėra įgyvendinamas taip sparčiai, kaip tikėtasi, pripažino ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Algirdas Šakalys.
„Jau nuo 1996 metų kalbame apie europinės vėžės projektą ir iki šiol teturime tik kalbas, daugiau nieko. Tam tikras nerangumas jaučiamas ir iš Lietuvos pusės. Lyg ir laukiame, ką toliau darys Europos Komisija”, – pripažino mokslininkas, dalyvavęs rengiant pirmuosius šio projekto apmatus.
Trūksta iniciatyvos
A.Šakalys pagyrė Kauną už nuolatos demonstruojamą iniciatyvą, tačiau akcentavo, kad iki šiol nėra patvirtinta nei konkreti geležinkelio vėžės trasa, nei projekto finansinis planas.
„Tuoj priartės paties projekto įgyvendinimo terminai, o iki šiol tėra tik paskelbtas konkursas galimybių studijai rengti”, – apgailestavo profesorius.
Anot jo, suinteresuotoms valstybėms – Baltijos šalims bei Lenkijai – taip pat būtina suderinti požiūrius į šį projektą, antraip europinės vėžės geležinkelis gali ir nesujungti Varšuvos, Kauno, Rygos ir Talino, kaip planuojama jau beveik dešimtmetį. Iniciatyvos itin trūksta iš Lenkijos pusės, nes ši valstybė skuba įgyvendinti jai kur kas svarbesnius transporto projektus nei geležinkelio tiesimas Kauno link.
Kitą pirmadienį Rygoje planuojamas visų valstybių atstovų susitikimas su „Rail Baltica” kuruojančiu koordinatoriumi iš Europos Komisijos, kuri tebelaiko šį 4 mlrd. eurų vertės projektą reikšmingu Europai.
Lina Navickaitė