Neįgalieji būtų įkalinti tarp keturių sienų, jei jiems nepadėtų kompensacinė technika
Šiemet minint Pasaulinę žmonių su negalia dieną siekta atkreipti dėmesį į techninės pagalbos svarbą neįgaliesiems. Sostinėje surengta konferencija simbolišku pavadinimu „Mes galime”. Taip pat vyko techninės pagalbos priemonių paroda.
Sugrąžina užmirštus malonumus
Kupiškio krašto žmonių su negalia skyriaus atstovė Rimantė Marcinkevičienė jau 12 metų gyvena be vienos kojos. Su ramentais jai sunku judėti dėl didelio svorio, todėl vienintelis moters išsigelbėjimas – elektrinis vežimėlis.
„Jei ne vežimėlis, kuriuo važinėju, po kojos amputacijos man būtų tekę kone visą laiką praleisti užsidarius namuose. O dabar gyvenu labai aktyviai: ir mašiną vairuoju, ir visur dalyvauju. Net grybauti važiuoju, tai vienas didžiausių malonumų”, – pasakoja pašnekovė.
Moteris sako, kad per 12 metų „sudėvėjo” net 3 vežimėlius, ir kiekvienas vis tobulesnis: „Šis jau irgi veteranas, per 5 metus, kai naudoju, teko jau 5 kartus virinti. Neblogas, bet nelabai man tinka šis modelis, nepatogu į mašiną įdėti”.
Pasižvalgiusi parodoje R.Marcinkevičienė matė ne vieną, kurio norėtų. Tačiau pati įpirkti negali, juk kainuoja kelis tūkstančius ir daugiau litų, teks laukti, kol išrašys receptą naujam, už kurį sumokės valstybė. Laimė, kad ji neįgaliuosius aprūpina technika, nes jie jau nebeįsivaizduoja gyvenimo užsidarius namuose, svarsto ji.
Lietuvos paraplegikų asociacijos prezidentas Stanislovas Kutkevičius didžiuojasi, kad važinėja vienu iš moderniausių elektrinių vežimėlių „Panthera”, kurie laikomi pasaulyje lengviausiais ir ypač lengvai valdomais, nes sveria vos 8,5 kilogramo.
Skiriama vis daugiau lėšų
„Be techninės pagalbos priemonių neįgalusis negali savarankiškai gyventi: judėti, apsirengti, mokytis, dirbti. Žmogus tarsi įkalinamas savo namuose, uždaroje erdvėje ir išorinis pasaulis jam tampa nepasiekiamas. Todėl labai svarbu, kad šios priemonės pasiektų kiekvieną, kuriam jos būtinos”, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.
Šiemet Lietuvos gyventojams su negalia prireikė daugiau nei 23 tūkst. techninės pagalbos priemonių. Daugiausiai – elektrinių vežimėlių. Jų poreikis auga labiausiai. Neįgalieji aprūpinami ir vaikštynėmis, ramentais, prausimosi, maudymosi duše ar vonioje, tualeto, pragulų profilaktikos priemonėmis, jėgos, judėjimo ir pusiausvyros lavinimo priemonėmis, specialiais baldais, keltuvais.
Kasmet valstybės biudžeto lėšos, skiriamos techninės pagalbos priemonėms pirkti, auga. Jų įsigijimui 2003 metais buvo skirta 2,9 mln., o šiemet – 4,5 mln. litų. Kitiems metams numatyta skirti 4,7 mln., o dar po metų, 2007-aisiais, net 5,6 mln. litų. Tai leis daugiau neįgaliųjų aprūpinti dar geresnės kokybės, modernesnėmis priemonėmis.
Aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis neįgaliesiems, kurie turi judėjimo funkcijos sutrikimų, organizuoja Techninės pagalbos neįgaliesiems centras, veikiantis prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įkurtas 1992 metais.
Nuo praėjusių metų Lietuvoje steigiami Techninės pagalbos neįgaliesiems centro teritoriniai padaliniai. Šiuo metu jų jau yra keturi: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje, o 2006 metais planuojama įsteigti dar 2 regioninius padalinius pietinėje Lietuvos dalyje.
Pasak Techninės pagalbos neįgaliesiems centro direktoriaus Vytauto Brūzgos, techninės pagalbos priemonės įgalina užtikrinti neįgaliųjų lygias teises, galimybes visuomenėje bei sudaryti prielaidas jų socialinei integracijai. Jos padeda išvengti, kompensuoti, sumažinti ar pašalinti sutrikusių dėl traumų ar ligos funkcijų įtaką sveikatai, asmens savarankiškumui, ugdymuisi, darbinei veiklai.
Kompensuoja, ką atėmė liga
Lietuvos reabilitologų asociacijos pirmininkas, Kauno medicinos universiteto fizinės medicinos ir reabilitacijos klinikos vadovas profesorius habilituotas daktaras Aleksandras Kriščiūnas ragino žmones su negalia patikėti reabilitacijos galia ir jos pranašumais prieš medikamentinį gydymą, kuris dar dažnai laikomas panacėja, o kitos galimybės neišnaudojamos.
Jo teigimu, reabilitacijoje po traumų ar sunkių ligų labai svarbios įvairios fizinės, taip pat techninės pagalbos priemonės. Jos padeda įveikti sveikatos ar įvairių organizmo funkcijų sutrikimus net ir tais atvejais, kai tai neįmanoma jokiais kitais būdais. Pasak A.Kriščiūno, šiuo metu pasaulyje gaminama per 3 tūkst. techninės pagalbos priemonių, kurios padeda patenkinti neįgaliųjų socialinius poreikius.
Vilniaus universiteto profesoriaus Albino Bagdono teigimu, Pasaulio sveikatos organizacija propaguoja sampratą, kad žmogaus neįgalumas yra ne vien jo sveikatos funkcijos sutrikimas, bet ir aplinkybių, kuriose jis gyvena, visuma. Kompensacinė technika kaip tik ir skirta tam, kad tas aplinkybes pakeistų. „Ji leidžia patenkinti specialiuosius neįgaliųjų poreikius, pakeičia ar kompensuoja tai, ko pagailėjo gamta ar atėmė liga”, – teigia A.Bagdonas.
Giedrė Budvytienė