Lietuviškos investicijos Bosnijoje sukėlė abejonių

Įtarimai, mesti lietuvių valdomai įmonei dėl mokesčių spekuliacijų, nepasitvirtino

Ūkio banko investicinė grupė, prieš ketverius metus įsigijusi molžemio gamyklą Bosnijoje, sulaukė šios šalies finansų ministerijos kaltinimų, esą jos valdoma įmonė vengia mokėti mokesčius. Lietuvos investuotojai užtikrino, kad šios šalies mokesčių inspekcija atliko kelis patikrinimus ir nustatė „tik techninius pažeidimus”.

Šešėlis krito ant partnerių

Vakar įtakinga agentūra „Reuters” išplatino pranešimą, jog Bosnijos Serbų Respublikos vyriausybė tiria Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) kontroliuojamos Biračo molžemio gamyklos partnerius, kuriuos įtaria prisidėjus prie gamyklos pastangų vengti mokėti mokesčius. Rytų Bosnijos Zvorniko mieste įsikūrusi Biračo gamykla yra didžiausia šio regiono eksportuotoja.

„Mes įtariame, kad Biračo gamykla perkėlė visą pelningą veiklą savo partnerei bendrovei „Balkal” ir kitoms susijusioms bendrovėms, taip siekdama išvengti pelno mokesčio ir dividendų mokėjimo smulkiems akcininkams”, – pareiškė finansų ministerijos atstovė spaudai Radmila Mihič.

Pasak R.Mihič, vyriausybė įsakė atlikti Biračo gamyklos veiklos tyrimą, nes turimi įrodymai rodo gamyklos veiklos ir jos skelbiamo pelno neatitikimus. Daugiau informacijos šiuo klausimu ji nepateikė.

Inicijuoti tyrimai

Biračo gamykla perka boksitą iš Banja Lukoje įsikūrusios bendrovės „Balkal Boksit” ir parduoda molžemį per kitą bendrovę „Balkal”. Abi šias bendroves valdo Britų Mergelės salose įsikūrusi bendrovė „Corp System”.

Pasak R.Mihič, regioninė mokesčių inspekcija jau pradėjo minėtų dviejų Bosnijos bendrovių veiklos tyrimą. Valiutos operacijų tarnybos inspektoriai kratą gamykloje atliko lapkričio mėnesį.

Tuo tarpu Biračo vadovybė „Reuters” agentūrai pareiškė įvykdžiusi visus savo įsipareigojimus valstybei.

Pasak vietos spaudos, nepaisant tęsiamos gamybos ir eksporto bei pasaulio rinkose augančių molžemio kainų, Biračo gamykla paskelbė, kad 2004 metais nuostoliai siekė 44 mln. Bosnijos markių (26,5 mln. JAV dolerių), o pirmąjį šių metų pusmetį – 3,4 mln. markių.

Vadovybės teigimu, nuostolius nulėmė 30 mln. markių investicijos į gamyklos modernizavimą, kurio tikslas yra padidinti gamybą nuo 370 tūkst. tonų molžemio 2004 metais iki 550 tūkst. tonų šiais metais.

Trūksta ekonominio raštingumo?

R.Mihič pareiškė, kad vyriausybė taip pat nori peržiūrėti Biračo gamyklos elektros energijos ir geležinkelio paslaugų reikmėms skirtas valstybės subsidijas.

Pasak atstovės, „vyriausybės vertinimais, subsidijos elektros energijai ir geležinkelio transportui, kurios siekia 600 tūkst. markių (361,881 tūkst. JAV dolerių) per mėnesį, yra prieštaringai didelės”.

Tuo tarpu BBC1 transliuotame dokumentiniame filme Lietuvos milijonierius Vladimiras Romanovas, kuris valdo Ūkio banko grupę ir taip pat yra Ūkio banko investicinės grupės valdybos pirmininkas, pareiškė: „Jeigu finansų ministras nežino, kaip iššifruoti balansą, tai jo problema”.

„Deja, tai nėra vien tik jo problema, tai visos šalies problema – ekonominio raštingumo stoka”, – pridūrė V.Romanovas.

Išvados palankios

Užsienio agentūros išplatintą informaciją suskubo neigti Biračo gamyklą valdanti Ūkio banko investicinė grupė. Jos atstovai „Kauno dienai” patvirtino, kad lapkričio pradžioje mokesčių inspekcija iš tiesų tikrino Biračo molžemio gamyklą. Apie gamyklai metamus įtarimus dėl vengimo mokėti mokesčius ne kartą rašė ir vietos spauda.

Tačiau viešai mesti kaltinimai nepasitvirtino. Po kelių patikrinimų padaryta išvada, kad „įmonės veikla vykdoma vadovaujantis įstatymuose numatytais reikalavimais”, o vadovams nurodyta pašalinti kelis techninius pažeidimus, tai jau padaryta.

Mokesčių inspekcija taip pat tikrino, kaip įmonėje mokami atlyginimai bei su tuo susiję mokesčiai, tačiau pažeidimų nenustatė. Konstatuota, kad tiek atlyginimai, tiek mokesčiai mokami laiku.

Biračo molžemio gamyklos veiklą kelis kartus tikrinusi Privatizavimo komisija taip pat paskelbė, kad visi naujųjų savininkų prisiimti finansiniai įsipareigojimai, numatyti gamyklos privatizavimo sutartyje, yra vykdomi. Paskutinį patikrinimą Privatizavimo komisija atliko šių metų liepą.

„Gruodžio 2 dieną Biračo gamykla gavo raštą iš Finansų ministerijai pavaldžių mokesčių inspekcijų, kuriame teigiama, kad įmonė yra sumokėjusi visus mokesčius”, – „Kauno dienai” tvirtino ŪBIG atstovai.

„Kadangi šiuo metu visi patikrinimai jau yra baigti, galima drąsiai teigti, kad visos viešos abejonės dėl bendrovės veiklos teisėtumo ar vengimo mokėti mokesčius, tėra politiniais motyvais paremtos spekuliacijos. Todėl bendrovė, remdamasi tarptautinės teisės praktika, pasilieka sau teisę reikalauti atsakomybės bei kompensacijos iš dezinformaciją skleidžiančių bei politinėmis spekuliacijomis užsiimančių asmenų”, – teigiama vakar išplatintame Biračo gamyklos pranešime.

Didina gamybą

Didžiausią Europoje Biračo molžemio (pagrindinės aliuminio žaliavos) gamyklą Ūkio banko investicinė grupė valdo nuo 2001 metų spalio, kai privatizavimo konkurse įgijo teisę į 63,86 proc. įmonės kapitalo. Kontrolinį akcijų paketą turintys investuotojai iš Lietuvos pakeitė įmonės vadovybę, pradėjo įgyvendinti investicinius bei reorganizavimo projektus.

2003 m. gamykla pradėjo nenutrūkstamą gamybą ir per paskutinius 5 mėnesius pagamino 150 tūkst. tonų molžemio. Vėlesniais metais gamybos apimtys buvo nuolat didinamos, o 2005 m. planuojama metines gamybines apimtis padidinti iki 600 tūkst. tonų molžemio.

Biračo gamykloje, kuri pagal savo strateginį statusą prilygsta „Mažeikių naftai”, šiuo metu dirba 1500 darbuotojų. Įmonė yra didžiausia darbdavys Zvorniko regione.

Lina Navickaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.