Mokytojų pavadavimo problemą išspręstų specialistų bankas

Ne vienus metus mokyklos susiduria su mokytojų pavadavimo kvalifikacijos kėlimo metu problema. Situaciją dar pablogino kai kurių specialistų trūkumas mokyklose.

Uostamiesčio mokyklų vadovai tvirtina, kad suorganizuoti savo žinias tobulinančio pedagogo pavadavimą sudėtinga: dauguma pedagogų turi visą leidžiamą krūvį, o tam tikrų specialistų – chemikų, fizikų, informatikų bei anglų kalbos mokytojų – mokyklose apskritai trūksta.

Išeitis – specialistų bankas

„Vyturio” vidurinės mokyklos vadovas Vladimiras Genutis tvirtina, kad dauguma pedagogų į kvalifikacijos kursus vyksta per mokslo metus ir tik maža dalis – mokinių atostogų metu.

Be to, patyrusius specialistus Švietimo skyrius siunčia į konsultantų kursus. Tokių pedagogų minėtoje mokykloje yra net keturi ir jiems dažnai tenka išvykti.

„Žinoma, kad dėl to nukenčia ugdymo procesas. Ypač jei mokykloje yra tik po vieną atitinkamo dalyko specialistą”, – teigia V. Genutis.

Vienintelė išeitis, anot pašnekovo, sekti kitų šalių pavyzdžiu ir įkurti specialistų banką, iš kurio reikalui esant mokyklos vadovas galėtų pakviesti mokytoją.

„Varpo” vidurinės mokyklos direktorius Valerijus Kuzliakinas prisimena Švietimo skyriuje sklandžiusią idėją sudaryti pensinio amžiaus mokytojų rezervą ir tvirtina, kad kitos išeities nėra, nes pavaduojančių mokytojų mokyklose trūksta.

Mokosi savarankiškai

Pedagogai, pasak V. Kuzliakino, turi visą krūvį, todėl mokyklos vadovai, bandydami organizuoti pavadavimą, atsiduria aklavietėje.

„Išvykstantys kelti kvalifikacijos mokytojai tada tiesiog palieka užduotis, o mokiniai mokosi savarankiškai. Jų darbą tikrina budintis vadovas”, – pasakoja direktorius.

Kita vertus, mokytojams turi būti sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją, o penkios dienos kursų per metus, anot pašnekovo, tikrai nėra per daug.

Reikia ne visų kursų

Tačiau, anot V. Kuzliakino, ne visi kursai yra reikalingi. Pašnekovas pasakoja, kad neseniai gavo kvietimus į trijų dienų civilinės saugos kursus klasių auklėtojams Vilniuje.

„Mes turime civilinės saugos dalyko specialistą, taigi šių kursų mūsų mokytojams nereikia. Nesiunčiau nė vieno mokytojo ir dabar laukiu sankcijų”, – aiškina mokyklos vadovas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Klaipėdos skyriaus pirmininkė Laima Juknienė abejoja kai kurių kursų kokybe.

Pasak jos, būna, kad mokytojas tiesiog gauna pažymėjimą, tačiau nieko naudingo kursuose nesužino.

„Turiu pastabų Pedagogų švietimo kultūros centrui (PŠKC) Klaipėdoje. Mano nuomone, jie galėtų įtempčiau ir įdomiau dirbti, kviesti daugiau lektorių”, – teigia pašnekovė.

Trūksta specialistų

Sendvario pagrindinės mokyklos direktorius Antanas Kavaliauskas neslepia: nėra mokytojo – stringa ugdymo procesas. Tačiau, pasak vadovo, mokykloje yra kur kas skaudesnių problemų.

„Apmaudu, kai tėvai skundžiasi pavadavimų trūkumu, tačiau nė trupučio nesisieloja, kai jų vaikučiai be pateisinamos priežasties praleidžia 10-20 pamokų. Gal tai noras parodyti: štai, mes matom problemas?” – piktinasi mokyklos vadovas.

Didesnis galvos skausmas mokyklų vadovams, pasak A. Kavaliausko, specialistų trūkumas. Vienu metu, kai mokykloje nebuvo tam tikrų dalykų mokytojų, sulaukta tėvelių skundų.

„Aukuro” vidurinės mokyklos vadovė Lygija Virkšienė pabrėžia, kad pavadavimo sunkumai daugiausiai susiję su specialistų trūkumu.

„Anglų kalbos mokytojai turi didelius krūvius, tad vienam išvykus tobulintis, tikrai nėra kam jį pavaduoti”, – teigia pašnekovė.

Anot jos, tėvai vis dėlto palaiko mokytojų norą kelti kvalifikaciją, tačiau tenka susidurti su jų nepasitenkinimu, kai ilgesnį laiką nepavyksta rasti specialistų. O informatikų, matematikų, biologijos bei anglų kalbos mokytojų esą trūksta dažnoje mokykloje.

Taupo mokytojo sąskaita?

LŠDPS pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Jesino teigimu, pedagogui išvykus į kvalifikacijos kėlimo kursus, problemos kyla dėl mokyklų vadovų nenoro organizuoti pavadavimą.

Remiantis Švietimo įstatymu, mokytojas privalo kelti kvalifikaciją. Tačiau, anot pašnekovo, mokyklų vadovai tai interpretuoja savaip: užuot organizavę pavadavimą, jie esą taupo mokos fondą ir reikalauja mokytojus atidirbti.

„Klaipėdos atvejis išskirtinis. Sutaupytos mokinio krepšelio lėšos atitenka kiekvieną mėnesį mokyklos vadovams mokamam priedui, kurio dydis siekia 60 proc. gaunamo atlyginimo. Todėl direktoriams naudingiau taupyti mokos fondą”, – teigia pašnekovas.

Tačiau, pasak E. Jesino, ši tvarka nustatyta miesto Tarybos sprendimu. Taigi, esą vagystė mokytojo sąskaita yra įteisinta.

„Niekas neprieštarauja, kad mokyklų vadovai būtų skatinami, tačiau kodėl to nepadarius iš valstybės lėšų?” – klausia E. Jesinas.

Piktnaudžiavimo nebuvo

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Numgaudienės teigimu, tokių atvejų, kai mokyklų vadovai taupo lėšas pavadavimo sąskaita, užfiksuota nebuvo.

Anot jos, ar mokykla susiduria su pavadavimo problema, priklauso nuo darbo organizavimo.

„Gal mokyklų vadovai nesugeba organizuoti darbo ir leidžia pedagogams dirbti maksimaliais krūviais?” – svarstė pašnekovė.

Kita vertus, anot L. Numgaudienės, ne visada įmanoma suorganizuoti pavadavimą, pavyzdžiui, tuomet, jei mokytojas informuoja negalėsiąs atvykti į darbą likus kelioms minutėms iki pamokos.

Nukenčia vaikai

Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo strategijos departamento Švietimo priežiūros skyriaus vedėja Regina Klepačienė tikina su pavadavimo problema susidurianti nuo pat savo darbo pradžios.

Anot pašnekovės, šiuo atveju tikslinga būtų kelti klausimą, kaip mokyklos vadovas šią problemą sprendžia.

Pasak R. Klepačienės, mokyklos informaciją apie kvalifikacijos kėlimo kursus gauna iš anksto. Neplanuotų, ekstra kursų nėra daug.

„Jei vadovas numato, koks mokytojas išvyks tobulinti žinių, tuo pačiu jis privalo planuoti, kas galės tą mokytoją pavaduoti”, – teigia pašnekovė.

Tačiau su mokyklos vadovų aplaidumu, R. Klepačienės teigimu, yra tekę susidurti.

„Iš tiesų buvo užfiksuota keletas atvejų, kai direktoriai taupė mokinio krepšelio lėšas neorganizuodami pavadavimo. Tai tiesiog prasto vadovavimo pavyzdys. O labiausiai dėl to nukenčia vaikai”, – teigia R. Klepačienė.

Leis dirbti daugiau

Pasak R. Klepačienės, spręsti pavadavimo problemos visai nepadeda ir teisės aktai, draudžiantys mokytojui dirbti daugiau nei 36 val. per savaitę.

Tačiau ministro įsakymu rengiamas projektas, leisiantis laikinai pavaduojantiems mokytojams dirbti daugiau, tačiau neviršyti 40 val. per savaitę.

Specialistų bankas, pasak R. Klepačienės, šauni idėja, tačiau jos įgyvendinimu turėtų užsiimti mokyklų vadovai bei savivaldybių švietimo skyriai.

„Būtų labai gražu, jei mokyklų vadovai susirinktų ir nuspręstų įsteigti tokius bankus, pavyzdžiui, prie švietimo centrų”, – teigia pašnekovė.

Anot jos, nemažai pedagogų turi ne visą krūvį. Be to, pavaduoti kvalifikaciją keliančius mokytojus galėtų ir į užtarnautą poilsį išėję pedagogai.

Indra Duotaitė