Stresą būsimiems vairuotojams kelia ir neatsargūs žodžiai

Kai kurie naujai „iškepti” klaipėdiečiai vairuotojai negali pamiršti vairavimo egzamino metu išgyvento streso, kilusio ne tik dėl jaudulio, bet ir dėl pakelto egzaminuotojo tono bei pasityčiojimo kupinų replikų.

Tačiau VĮ „Regitra” specialistų teigimu, skundų dėl egzaminuotojų bendravimo kultūros uostamiestyje nėra sulaukta, o esą jei jų būtų sulaukta, į nepagarbų elgesį su klientu nebūtų žiūrima pro pirštus.

„Lyg būtų ne žmogus”

„Mergos vairuoja geriau už tave! Ar tau neatsibodo junginėti tą trečią pavarą vietoj pirmos?” – tokius su pasityčiojimu per vairavimo egzaminą jam ištartus žodžius prisimena klaipėdietis Donatas.

Jis pasakoja praktinės egzamino dalies metu susidūręs su jį egzaminavusio specialisto nepagarba ir bendravimo kultūros stoka. Prie kitokio, nei buvo mokęsis, automobilio vairo prisėdęs Donatas prisimena vietoje pirmosios pavaros porąkart netyčia įjungęs trečiąją ir tuoj pat sulaukęs paniekinamų replikų.

„Jeigu jam prasta diena, kuo čia dėtas aš? Juk vis dėlto moku pinigus už egzaminą ir esu vertas paprasčiausio normalaus bendravimo”, – vis dėlto išlaikęs egzaminą sakė Donatas.

Panašią patirtį su siaubu prisimena ir klaipėdietė Inga, kuriai taip pat teko pakliūti pas ne itin malonų specialistą. „Jokio supratimo, kad automobilis kitoks, nei teko važiuoti. Jokios bendros kalbos norėdamas numalšinti susijaudinimą net nesistenk užmegzti – nepavyks. Tik griežtas, įsakmus tonas, jokios šypsenos, lyg būtų ne žmogus. O paskui dar kankina – „skaito” moralą ir nepasako, ar egzaminą išlaikiau”, – skundėsi tąsyk egzamino neišlaikiusi Inga.

Tiesa, pasigedusieji normalaus bendravimo su egzaminuotojais pripažįsta, jog jiems necenzūrinių žodžių girdėti neteko, tačiau patirti įspūdžiai vis tiek – ne iš maloniųjų. Be to, tikina Inga, streso, kurį sukėlė pasipūtęs ir nesupratingas egzaminuotojas, žodžiais esą net nenupasakosi.

Nukentėtų finansiškai

„Jeigu kas nors negerai – tegul žmonės kreipiasi į mus. Klientas visada teisus, tokio elgesio mes netoleruojame” – sakė VĮ „Regitra” Personalo skyriaus vyriausiasis specialistas Alfonsas Augaitis.

Jo teigimu, kokių nors skundų, ypač dėl bendravimo kultūros, „Regitra” gauna retai. Be to, atliekamose klientų apklausose tokių pastabų taip pat beveik nepasitaiko.

Anot A. Augaičio, kuo nors nepatenkintas asmuo po egzamino per 10 dienų gali pateikti apeliaciją, tačiau tokio dalykų, kad kiltų nepasitenkinimas egzaminą išlaikius, jam apskritai girdėti neteko.

„Jei darbuotojas nemoka bendrauti su klientu, tai nėra gerai, tačiau mes turime svertų, kaip jį paveikti”, – pabrėžė A. Augaitis.

Įrodžius darbuotojo kaltę jam gali būti 30 proc. sumažintas atlyginimas. Vis dėlto per trejus metus, kai egzaminai vyksta „Regitroje”, nė vienam egzaminuotojui nukentėti neteko.

Yra buvęs tik vienas ar du atvejai, kai darbuotojus teko nubausti. „Prisimenu vieną atvejį – klientas pasiskundė, kad dokumentus priimanti darbuotoja nebuvo paslaugi. Panaikinome jai priedą prie atlyginimo, ir tai daugiau nepasikartojo”, – sakė vyriausiasis specialistas.

Tobulų nėra

VĮ „Regitra” Klaipėdos filialo vyresniojo specialisto Gintauto Nagelės teigimu, oficialių skundų dėl specialistų bendravimo kultūros uostamiestyje nėra gauta, yra buvę tik telefonu.

Anot jo, jei tik kas nors pasiskundžia, reaguojama, net jei nėra aišku, ar skundai pagrįsti.

„Darbuotojus pažįstu užtenkamai ir žinau, kuris galėtų kaip nors pajuokauti, o kuris – niekada. Tobulų žmonių nėra, tačiau su darbuotojais kalbėtume ir, jei nedarytų išvadų, baustume”, – sakė G. Nagelė.

Kiekvienas klientas turi teisę būti aptarnautas normaliai, tačiau yra ir tokia kategorija žmonių, kuriems visada kas nors nepatinka, pastebi G. Nagelė.

„Kitąsyk specialistas su humoru gali ką nors leptelėti, tačiau ne visi tai supras. Vienam juk galima draugiškai per petį patapšnoti, o kitas dėl to įsižeis”, – svarstė G. Nagelė.

Anot jo, kiekvienas egzaminuotojas tikriausiai turi nepatenkintų klientų, tačiau yra ir tokių, kurie neišlaikę egzamino prašo, kad perlaikyti galėtų pas tą patį specialistą.

„Siekdami išvengti įtarimų dėl tendencingo vertinimo, jei egzamino žmogus pakartotinai neišlaikytų, stengiamės egzaminuojamąjį kiekvienąkart skirti pas kitą specialistą. Žinoma, ne visada yra galimybių”, – sakė G. Nagelė.

Jei ir kalbama apie perdėtą specialisto griežtumą, tai esanti netiesa – kiekvieno egzaminuotojo išlaikančių ir neišlaikančių klientų proporcijos yra panašios.

Trūksta specialistų

Priimamiems į darbą egzaminuotojams taikomi griežti reikalavimai – jie privalo turėti visas vairavimo kategorijas, nustatytą stažą bei išsilavinimą. Vis dėlto, pasak G. Nagelės, iškart sunku įvertinti, ar toks žmogus yra ir geras psichologas, kokios jo žmogiškosios savybės.

Be to, daug dėmesio skiriama darbuotojų tobulėjimui – organizuojami kursai, kurių metu psichologas kalba apie konfliktinių situacijų valdymą bei kitus bendraujant su žmonėmis reikalingus dalykus.

Pasak specialisto, darbuotojų nuotaikai įtakos gali turėti ir nemažas egzaminuojamųjų skaičius. Per dieną vienas specialistas egzaminuoja 8-11 žmonių, nors, anot G. Nagelės, reikėtų, kad jų būtų ne daugiau kaip aštuoni, jei norima prieš egzaminą truputį pabendrauti ir nuraminti būsimąjį vairuotoją. Egzaminuotojo darbas esąs įtemptas – visą dieną tenka stebėti, kaip žmogus vairuoja, saugotis avarinių situacijų, todėl nenuostabu, kad vakarop specialistas būna pavargęs.

Tačiau šią problemą stengiamasi spręsti – netrukus žadama priimti dar du specialistus, todėl darbo krūvis visiems turėtų sumažėti. Beje, gerą egzaminuotoją dėl nelabai didelio atlyginimo prisivilioti sunku, tačiau nuo ateinančių metų turėtų algos jiems turėtų būti padidintos.

Kalbėtis negalima

Būsimuosius vairuotojus egzaminuojančio specialisto Ričardo Žemgulio teigimu, pasitaiko konfliktiškų žmonių, bet išprovokuoti, kad egzaminuotojas pakeltų toną, jiems nepavyktų.

Egzaminuotojai taip pat pastebi, jog klientai be reikalo priekaištauja, kad egzamino metu nepalaikomas pokalbis. Kalbėtis su egzaminuojamuoju negalima, nes tik retas iš jų yra tiek įgudęs, jog sugebėtų vairuoti ir kalbėti vienu metu.

„Pasikalbėti, pasiaiškinti stengiamės prieš egzaminą, bet paskui, jei megsi pokalbį, žmogus nebespės orientuotis. O jeigu kas nors nutiks, sakys, kad jį užšnekino”, – sakė specialistai.

Specialisto Vidmanto Lankučio teigimu, nebūna, jog egzaminuotojas bendraudamas su klientu peržengtų ribas.

„Žmonės, kurie neišlaiko egzamino, dažniausiai iš pradžių kaltina specialistą, tačiau mes emocijų išsakyti negalime. O jeigu įvertinimas svyruoja, visada, atsižvelgdami į situaciją, stengiamės jį nusverti žmogaus naudai”, – pabrėžė V. Lankutis.

Giedrė Norvilaitė