Į viešumą patekusi žinia apie sunkius įtarimus Klaipėdos modelių agentūros DM ir šokių mokyklos „Kakadū” vadovei Daivai Mondeikienei su ja susidūrusius žmones verčia prisiminti skaudžius išgyvenimus.
Uostamiesčio sinchroninio plaukimo trenerė Jelena Agarkova „Vakarų ekspresą” tikino, kad per D. Mondeikienę ji patyrė didelių finansinių nuostolių ir vos per plauką liko gyva.
J. Agarkova piktų žodžių negaili ir jos vyrui Gedeminui Mondeikai, šiuo metu ieškomam Interpolo.
Netikėta pažintis
Žinia, pirmadienį Klaipėdoje sulaikytą D. Mondeikienę Vilniaus 3-iasis apylinkės teismas, motyvuodamas tuo, kad moteris gali pabėgti į užsienį, trečiadienį leido suimti mėnesiui.
Įtariama, kad D. Mondeikienė nuo 2002-ųjų, naudodamasi savo bendrove, renkančia modelius, verbuodavo būsimąsias prostitutes ir siųsdavo jas į užsienį.
Spaudoje ir televizijoje ypač dažnai pradėjusi šmėkščioti šios garsios moters pavardė kai kuriems klaipėdiečiams sukėlė skaudžių prisiminimų, kurie vis plačiau atskleidžia šio verslo užkulisius.
„Kai 1994 metų vasaros pabaigoje susipažinau su Daiva Mondeikiene ir Gedu, net neįsivaizdavau, koks manęs laukia košmaras, – savo pasakojimą pradėjo J. Agarkova.
– Jiedu atėjo į Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumą, kur mano auklėtinės rodė programą. Gedas su įkvėpimu papasakojo apie savo šokių mokyklą „Kakadū”, teiravosi, ar nenorėtų užsienyje padirbėti ir mano treniruojama grupė. Paaiškinau, kad mano auklėtinės šoka ne scenoje, o vandenyje, nes yra plaukikės. Tuomet jie visas detales pasiūlė aptarti susitikus jų biure, kuris buvo Žvejų kultūros rūmuose.”
„Kakadū” savininkai parodė J. Agarkovai savo šokėjų pasirodymų Rumunijoje vaizdo įrašus: „Jie mane tikino, kad plaukikių pasirodymai užsienyje bus įdomi naujiena, bet pernelyg manęs nespaudė. Visą mėnesį periodiškai su Gedu Mondeika susitikdavau. Lyg netyčia… Galop susitarėme dėl bendradarbiavimo: be programos vandenyje, keturios plaukikės turėjo paruošti ir kelis 30-ies sekundžių trukmės pristatomuosius šokius ant žemės.”
Vietoje Dubajaus – Al Ainas
Sinchronininkėms pasiūlius pasirašyti sutartis, J. Agarkova „Kakadū” šeimininkams pareiškė, jog tai bus padaryta tik po to, kai ji asmeniškai susipažins su savo auklėtinių darbo sąlygomis užsienyje.
„Gedas ir Daiva nesipriešino bei suorganizavo man savaitės trukmės kelionę į Jungtinius Arabų Emyratus. Gyvenau keturių žvaigždučių viešbutyje Dubajaus mieste, kuriame turėjo dirbti plaukikės, apsilankiau dviejuose baruose, kur šoko „Kakadū” merginos. Kai grįžau į Klaipėdą, man buvo pasakyta, kad nieko neišeis, nes planai pasikeitė”, – prisiminė trenerė.
Darbo delfinariume turėjusi J. Agarkova sako dėl to nesukusi sau galvos, o po metų – 1995 metų vasarą – vėl išgirdo D. Mondeikienės siūlymą vykti į Emyratus.
Praėjus keliems mėnesiams, šešios sinchroninio plaukimo šokėjos kartu su savo trenere atsidūrė Emyratuose. Tiesa, ne Dubajuje, o nedideliame miestelyje Al Ain.
Klaipėdietės net negalėjo įsivaizduoti, kad prabangiais kurorto viešbučiais ir verslo centrų gausumu garsėjantis miestelis joms taps kalėjimu.
Keista apatija
Anot J. Agarkovos, visa jų grupė buvo apgyvendinta prabangiame penkių žvaigždučių „Hilton” viešbutyje. Deja, pakili nuotaika atvykus į egzotišką šalį klaipėdietes netruko apleisti – joms pranešta, kad reikės ne programas dideliame viešbučio baseine demonstruoti, kaip tartasi dar Klaipėdoje, o šokti baruose.
Taip pat paaiškėjo, kad sinchroninio plaukimo šokėjų darbinę išvyką į Emyratus organizavusi „Kakadū” trenerei parūpino ne darbo, o turistinę vizą. Nepaisant to, J. Agarkovai liepta šokti sykiu su savo auklėtiniais, nes priešingu atveju jai nebūsiąs mokamas atlyginimas.
Košmaras, kurio epicentre atsidūrė klaipėdietės, kone kasdien ėmė įgyti naujų formų: po trijų dienų joms buvo uždrausta bendrauti su aplinkiniais ir išeiti iš savo viešbučio kambarių. Be to, anot J. Agarkovos, netrukus ji pastebėjo dar keistesnių dalykų.
„Įsivaizduokite, tris dienas jautėmės puikiai, buvome energingos, domėjomės viskuo, kas vyko aplinkui, ir staiga visas mus apima apatija, mieguistumas, mintys painiojasi… Tik vėliau, kai grįžau į Klaipėdą ir dvi dienas jaučiau iki tol nepatirtus abstinencijos požymius, išgyvenau isterijas, įsitikinau, jog keistai jautėmės ne šiaip sau. Ko gero, į rytais mums atnešamas šviežiai išspaustas sultis buvo pridedama kokių nors medžiagų.”
Reikalavo atiduoti
Praėjus mėnesiui, nei į keistą būseną pasinėrusios merginos, nei trenerė atlyginimų negavo.
„Kiekviena mergina uždirbo vos po tūkstantį derhamų (vienas derhamas – vienas litas. – Aut. past.). Šie pinigai susikaupė vainikėlių dėka. Žinia, klientai, stebėdami programą, patikusiai šokėjai gali uždėti bare įsigytą gėlių vainikėlį. Po pasirodymo šokėja jį iškeičia į pinigus: pusė sumos – jai, pusė – barui. Visus tuos pinigus aš iš mergaičių surinkau, o po to visoms po lygiai padalinau”, – prisiminė J. Agarkova.
Ir dėl tokio elgesio trenerei netrukus teko išklausyti aibę priekaištų: „Atėjo Gedo Mondeikos vietinis partneris, vardu Elijas Safara, ir liepė uždirbtus pinigus atiduoti. Kai atsisakiau, jis pagrasino išsiųsiąs mane namo. Ėmiau ieškoti Mondeikienės vyro, tačiau jis nesirodė, telefono ragelio irgi nekėlė. Laimei, pagalbos ranką ištiesė greta gyvenusi šokėja iš Rusijos. Atsidūriau pas viešbučio direktorių. Kai jis susipažino su mūsų kontraktais, jį ištiko šokas. Pagal sutartį, man per mėnesį turėjo būti mokamas 800 dolerių atlyginimas, kiekvienai plaukikei – po 400. Maža to, „Hilton” direktorius pranešė, kad viešbučio darbuotojų minimali alga – du tūkstančiai dolerių. Įsivaizduojate, kokius pinigus uždirbo Mondeikienė su savo vyru?!”
Susidorojo?
Viešbučio vadovybei sužinojus apie už jos nugaros vykdomus nešvarius lietuvaičių ir arabų mafijos sandorius bei kilus skandalui, bendradarbiavimą su „Hilton” šokių mokyklos „Kakadū” savininkai buvo priversti nutraukti.
„Gedas Mondeika užsiuto, rėkė, kad viską jam sugadinau ir, nupirkęs bilietą, skubiai man liepė nešdintis atgal į Lietuvą. Raginau kartu vykti ir savo auklėtines, kurios po skandalo buvo apgyvendintos kažkokiame motelyje, tačiau jos nesutiko. Nors tarp plaukikių buvo dvi nepilnametės, visos pareiškė pasiliksiančios. Mat joms gėda buvo grįžti į namus be pinigų, – „Vakarų ekspresui” pasakojo J. Agarkova.
– Nurijau tokią mergaičių išdavystę ir gruodžio 24-ąją išskridau viena, oro uoste Mondeikos patikinta, kad atlyginimas man bus sumokėtas Klaipėdoje. Deja, grįžus į uostamiestį, Daiva Mondeikienė pareiškė, kad pinigus man turėjo sumokėti Emyratuose. Ji ėmė manęs vengti, o vos po kelių dienų buvau negailestingai sumušta”,- neslėpė emocijų trenerė.
Prie namų Šiaulių gatvėje J. Agarkovos tykojęs asmuo ją sužalojo taip, kad trenerės reabilitacija po patirtų sunkių traumų truko ištisus metus. Gydytojai klaipėdietę ragino dėkoti Dievui ir džiaugtis, kad liko gyva.
1996-ųjų vasarį iš Emyratų sugrįžo ir trenerės auklėtinės. Ji teigia iki šiol nežinanti, kuo merginos ten užsiiminėjo, tačiau iš vienos mergaitės vėliau sužinojo, kad D. Mondeikienė joms pinigų taip ir nesumokėjo.
Praėjus dešimčiai metų, sinchroninio plaukimo trenerė sako prisiminusi šią skaudžią ir nemalonią istoriją po to, kai sužinojo, kad Daiva Mondeikeinė atsidūrė teisėsaugininkų rankose.
„Aš apskritai stebiuosi, kad tiek metų D. Mondeikienę netrukdomai darė savo juodus darbelius. Manau, kad ji turi labai rimtą stogą. Sakote, teismas ją leido suimti mėnesiui? Nors labai nesinorėtų, bet galvoje kirba mintis, kad ji išsisuks”, – kalbėjo J. Agarkova.
Natalija Mogučaja