Apvilta nuotaka, sužlugdytas vestuvių pokylis, išbraukta iš atminties nesantuokinė duktė, be tėvo dėmesio ir finansinės paramos užaugęs sūnus.
Tokius pėdsakus gimtajame Telšių rajone yra palikęs Seimo narys Jonas Ramonas.
Šio pastaruoju metu į vieną po kito skandalą įsiveliančio 45 metų politiko asmeniniame gyvenime – daugybė praeities šešėlių.
Nuo jų J.Ramonas atsitvėrė melo ir tylos siena.
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungai atstovaujantis parlamentaras savo oficialioje biografijoje, pateiktoje Vyriausiajai rinkimų komisijai, nurodo turintis du vaikus – septynmetę Danielę ir šešerių metų Gabrielę.
22 metų dukteriai Živilei Petkevičiūtei ir 20 metų sūnui Andriui Ramonui Seimo nario biografijoje vietos neatsirado.
„Lietuvos rytui” pavyko pasikalbėti su J.Ramono jaunystės laikų mylimąja Virginija Kontrimiene, kuriai teko sunki provincijoje gyvenančios vienišos motinos dalia.
Pirmoji Seimo nario žmona Danutė Rapalienė atskleidė sunkumus, užgulusius jos pečius iširus santuokai. Buvęs sutuoktinis prisiminė turintis sūnų tik tada, kai šis sulaukė pilnametystės.
Senos istorijos – nepamirštos
Po to, kai šį rudenį Milvydiškių kaime buvo sulygintos su žeme neveikiančios kapinės, vietos gyventojai praminė J.Ramoną kapinių artoju. Naujoji pravardė išstūmė senąją – daugelį metų jis buvo vadintas Telšių donžuanu.
Kadaise patekusių į politiko pinkles moterų vardai jo gimtosiose vietose nėra užmiršti.
Telšiškiai gerai prisimena rašytojo plunksnos vertą istoriją apie jaunikio nesulaukusią nuotaką, iširusias vestuves ir kaimui išdalytus pokylio tortus.
Prieš kelis dešimtmečius J.Ramono apgautos moters vardas – Virginija.
„Kurios ieškote? Tikriausiai Ramono Virginijos”, – akimirksniu susigaudė „Lietuvos ryto” žurnalistų užkalbintos Varnių seniūnijos darbuotojos.
Varniuose gyvenanti 45 metų moteris Ramono Virginija buvo vos metus. Prieš du dešimtmečius ištekėjusi už to paties miestelio gyventojo, Virginija tapo Kontrimiene, tačiau kaimynai ją tebesieja su kadaise ją išdavusiu jaunystės laikų mylimuoju.
Skandalai atgaivino atmintį
„Norite kalbėti apie Ramoną? Nieko gero negaliu apie jį pasakyti – tai nedoras žmogus. Jis paliko mane nėščią”, – užsiplieskė V.Kontrimienė.
Išdavusį, viso miestelio pajuokai ją palikusį vyrą moteris buvo visiškai išstūmusi iš atminties.
Bet pastarųjų mėnesių skandalai, nuolat žiniasklaidoje linksniuojama J.Ramono pavardė sugrąžino skaudžius prisiminimus, atvėrė jau spėjusias užsitraukti sielos žaizdas.
Moteriai sunkiai pavyko paslėpti praeitį atminties užkaboriuose.
Varniuose paskui ją ilgus metus vilkosi mergos su vaiku šleifas, lydėjo pašaipūs žvilgsniai, apkalbos.
Iš varganos šeimos kilusi Virginija neturėjo galimybių išvykti iš savo gimtojo miestelio ir pradėti naujo gyvenimo be slegiančių prisiminimų.
Visiškai palūžti jai neleido santuoka su dvejais metais jaunesniu Stanislovu Kontrimu, kilusiu iš to paties rajono Viešvėnų kaimo.
Pora susituokė, kai Virginijos nesantuokinei dukteriai Živilei buvo treji.
Su Stanislovu moteris susilaukė dar penkių vaikų, jauniausias sutuoktinių sūnus gimė prieš pusantrų metų.
Gausi šeima gyvena Varnių pakraštyje, nebaigtame įrengti nuosavame name, dirba tris hektarus žemės, laiko dvi karves, telyčią bei kelias kiaules. Valstybės mokamos pašalpos vaikams – svarus indėlis į kuklų šeimos biudžetą.
Vairuotojas pamilo virėją
„Iki tol nieko nesu turėjusi, jis buvo pirmas mano vaikinas.
Nepasakyčiau, kad buvau jį įsimylėjusi, tiesiog norėjau kuo greičiau ištrūkti iš namų ir pati stotis ant kojų”, – paniro į prisiminimus V.Kontrimienė.
Pokalbio su „Lietuvos ryto” žurnalistais metu moteris nė karto nepavadino savo buvusio sužadėtinio vardu.
Bendraamžiai Virginija ir Jonas pora tapo 1982 metais. Jiedu susipažino Anulėnuose. Telšių profesinėje technikos mokykloje įgijusi virėjos specialybę Virginija čia buvo siųsta atlikti praktikos.
Tų metų vasarą J.Ramonas atvažiuodavo į Anulėnus aplankyti stovyklavusios jaunesniosios sesers Laimos.
Tada Telšių rajono miškų ūkio vairuotoju dirbusiam vyrui krito į akį patraukli virėja – Jonas pradėjo rodyti Virginijai dėmesį.
„Pradėjome draugauti. Jis atvažiuodavo pas mane geltonu „Žiguli”. Tokio automobilio aplink niekas neturėjo, visi atkreipdavo į jį dėmesį. Man labai patiko juo važinėti”, – pasakojo V.Kontrimienė.
Po sužadėtuvių – maloni ruoša
Pasibaigus praktikai mergina sugrįžo į Telšius.
Gretimame Paežerių kaime su motina gyvenusio J.Ramono geltonas „Žiguli” sustodavo po Virginijos bendrabučio langais.
„Ypatingų prisiminimų aš neišsaugojau. Atvažiuodavo, pasivažinėdavome po rajoną, ir atgal į bendrabutį. Tai ir visa romantika.
Per visus metus nesu gavusi nei gėlių, nei menkiausios dovanėlės. Net į šokius neidavome”, – kadaise neišsipildžiusių lūkesčių neslėpė moteris.
Įsimylėjėlių santykiai nebuvo sklandūs – draugystę temdė smulkūs nesutarimai. Vis dėlto jie netapo kliūtimi sužadėtuvėms.
Kai Jonas pasipiršo Virginijai, prasidėjo malonūs rūpesčiai.
Pora padavė civilinės santuokos pareiškimus, susitarė su muzikantais, važinėjo po Lietuvą kviesdami į vestuves abiejų pusių giminaičius.
Virginija pasisiuvo baltą nuotakos suknelę. Vestuvės turėjo įvykti 1982-ųjų rudenį, pokylis buvo numatytas Paežerių kaime, J.Ramono motinos namuose.
Kai sužadėtiniai nuėjo kviesti į vestuves muzikantų, vienas jų įspėjo Virginiją gerai pagalvoti.
Senam kaimo žmogui nepatiko jos sužadėtinis. Šie žodžiai merginos laimės neužtemdė – prisiminė juos tiktai po kelių mėnesių, vestuvėms subyrėjus.
Po vestuvių jaunavedžiai ketino įsikurti Paežeriuose. J.Ramonas remontavo savo motinos name būsimai šeimai numatytą kambarį, Virginija net spėjo persigabenti savo mantą iš Telšių bendrabučio.
Nuotakai – gėdos našta
„Nieko neprireikė – nei kambario, nei suknelės, nei žiedų. Kai jau viskas buvo paruošta, susipykome.
Aš neatsimenu, dėl ko kilo barnis, greičiausiai tai buvo kažkokia smulkmena.
Jis pareiškė, jog vestuvių nebus, nes aš neva nepatinku jo motinai – esu per liesa, netinku prie ūkio darbų.
Aš labai išgyvenau. Buvo gėda prieš visą giminę. Ne visus svečius spėjome atšaukti, daugelis jų numatytą dieną atvyko išsipuošę, su dovanomis. Nenoriu apie tai kalbėti, per daug sunku”, – liūdni prisiminimai išspaudė V.Kontrimienei ašaras.
Varnių miestelio senbuviai iki šiol prisimena ant pokylio stalo nepatekusius tortus, kuriuos Virginija išdalijo kaimynams.
Jauną moterį prislėgė sielvartas ir gėda. Tačiau išdavystė buvo tik pirmas jai tekęs išbandymas – netrukus ji sužinojo, kad laukiasi kūdikio.
Dukters niekada nematė
Virginija nepuolė ieškoti buvusio sužadėtinio, išdidumas jai neleido žemintis, kaustė baimė, kad vėl bus atstumta.
Kai nėštumo jau nebuvo įmanoma nuslėpti, gandas apie tai akimirksniu pasklido po Telšius.
J.Ramonas atvažiavo pas Virginiją taikytis, vėl prabilo apie vestuves, nusivežė pas motiną tartis.
Bet vėl įsižiebusi viltis ruseno neilgai. Kitą dieną pora buvo sutarusi pasimatyti, tačiau moteris veltui dairėsi pro langą – J.Ramonas nepasirodė nei tą kartą, nei kada nors vėliau.
1983 metų balandžio 17 dieną Virginija pagimdė dukterį. Mergaitė buvo įregistruota motinos pavarde – Petkevičiūtė.
Dukters gimimas privertė moterį atsisakyti planų įsitvirtinti Telšiuose. Ji paliko nuomojamą būstą mieste ir grįžo pas tėvus į Varnius. Mažame miestelyje virė apkalbos, vienišą motiną varstė pašaipūs žvilgsniai.
Paklausta, kada dukterį pirmąkart pamatė tėvas, V.Kontrimienė sunkiai atsiduso ir kelis kartus numojo ranka. Jos veide atsirado paniekinama šypsena.
„Jis iki šiol Živilės nėra matęs, niekada jos neieškojo, nesidomėjo. Šio vaiko jam niekada nereikėjo ir niekada nereikės”, – įsitikinusi V.Kontrimienė.
Dabar Živilei Petkevičiūtei – 22 metai. Aukso medaliu baigusi Varnių Motiejaus Valančiaus vidurinę mokyklą, mergina įstojo į Kauno medicinos universitetą studijuoti farmacijos.
Dėl alimentų – į teismą
„Koks buvo, toks ir liko. Tai, ką dabar girdžiu per televiziją apie suartas kapinaites, manęs nė kiek nestebina. Nedoras jis žmogus, nesąžiningas – patyriau tai savo kailiu”, – kalbėjo V.Kontrimienė.
Sunkiai besiverčiančiai, gausią šeimą išlaikančiai moteriai nemalonu prisiminti kovą dėl alimentų, kuriuos Živilei privalėjo mokėti jos tėvas.
J.Ramonas nesigynė tėvystės, tačiau alimentų mokėti neskubėjo.
Virginija juos prisiteisė, kai dukteriai buvo vieneri metai.
Kelis kartus išmokos buvo nutrūkusios, V.Kontrimienė triskart buvo kviečiama į teismą, kadangi J.Ramonas, keičiantis jo šeimyninei padėčiai, kreipdavosi dėl alimentų sumažinimo.
Vos Živilei sukako aštuoniolika metų, alimentų mokėjimas nutrūko. V.Kontrimienė žino, kad studijuojanti duktė tebeturi teisę juos gauti, tačiau abi nutarė iš J.Ramono daugiau nieko nereikalauti.
„Nebenoriu daugiau murdytis toje baloje. Pamačiusi jo veidą per televiziją ar laikraštyje, vėl prarandu ramybę. Geriausia būtų viską kuo greičiau pamiršti”, – tvirtino praeities nuoskaudų negalinti pamiršti Virginija.
Tėvui nėra vietos širdyje
Paprašyta pasidalyti mintimis apie tėvą, Ž.Petkevičiūtė susijaudino. Jos mintyse ir širdyje niekada nebuvo vietos J.Ramonui.
„Aš su juo nenoriu turėti nieko bendra. Nuo pat mano vaikystės tarp mūsų nebuvo jokių santykių, esu įsitikinusi, kad jie ir dabar nėra galimi”, – kalbėjo Živilė.
Gausioje šeimoje augusiai merginai netrūko meilės bei šilumos. Živilė nuo mažų dienų žinojo, kad motinos vyras S.Kontrimas yra jos patėvis, bet tai netrukdė mergaitei vadinti jį tėvu. Suaugusi ji pradėjo kreiptis į jį vardu.
„Nėra žmogaus, nėra ir emocijų”, – atsiduso ją pamiršusiam biologiniam tėvui J.Ramonui net pykčio nejaučianti Ž.Petkevičiūtė.
Į mokslus visa galva panirusi mergina neturi galimybės užsidirbti pragyvenimui. Jai tenka verstis iš tų pinigų, kuriais gali paremti motina ir močiutė.
Su naujagimiu pas vyrą negrįžo
20-metis Andrius Ramonas – J.Ramono sūnus iš pirmosios santuokos. Oficialioje Seimo nario biografijoje, kurioje privaloma išvardyti savo vaikus, Andriaus vardas irgi nėra nurodytas.
J.Ramonas savo vienintelio sūnaus neaugino. 1985 metais gimusiu vaiku rūpinosi motina Danutė.
Tuo metu 25 metų J.Ramonas dirbo kolūkio „Lenino keliu” mechaniku-inžinieriumi.
Dar būdama nėščia Danutė suprato, kad su penkeriais metais vyresniu Jonu gyventi negalės. Moteris pabėgo iš anytos namų Paežerių kaime, kur kartu su vyru apsigyveno po vestuvių, ir grįžo pas savo tėvus į Rainius.
Bet J.Ramonui tąkart pavyko jųdviejų vaiko besilaukiančią žmoną prikalbinti pamiršti nuoskaudas ir gyventi kartu. Darna tarp sutuoktinių truko neilgai – tik iki Andriaus gimimo.
Pagimdžiusi Andrių, moteris iš ligoninės į Paežerius nebegrįžo.
Motiną su naujagimiu į savo namus Rainiuose iš ligoninės parsivežė jos tėvai Leonas ir Marytė Stasiuliai. Ramonai po vienu stogu nepragyveno nė metų.
Vėliau Danutė ir Jonas oficialiai nutraukė santuoką.
Nepakėlė anytos diktato
Po skyrybų su J.Ramonu moteris ištekėjo dar kartą. Antroje santuokoje ji susilaukė trijų vaikų.
Vėl išsiskyrusi moteris pasiliko antrojo sutuoktinio pavardę – Rapalienė.
Prieš penkerius metus D.Rapalienė savo gyvenimą susiejo su Antanu Jokšu ir pagimdė dar vieną vaiką. Kartu su sugyventiniu ir vaikais ji tebegyvena pas savo tėvus Rainiuose, verčiasi išvežiojamąja prekyba.
„Aš Jono dėl skyrybų nekaltinu. Mes buvome skirtingi žmonės, negalėjome kartu gyventi. Nebenoriu prisiminti, juk tai buvo seniai”, – vengė dalytis skaudžiais prisiminimais 40 metų D.Rapalienė.
Tačiau Rainių senbuviai gerai prisimena Danutės jaunystės dramą. Kaimas dėl nenusisekusio Ramonų šeimyninio gyvenimo tebekaltina J.Ramono motiną.
Neva ji taip reguliavusi savo sūnų, kad šis net medaus mėnesį iš darbo grįždavęs ir iki išnaktų sėdėdavęs pas motiną, o ne skubėdavęs pas jo laukiančią jauną žmoną.
Danutę toks vyro elgesys žeidė. Moteris negalėjo taikstytis su besąlygišku vyro paklusnumu savo motinai ir visišku abejingumu jai. Ištekėjusi už nepiktnaudžiavusio alkoholiu jauno kolūkio specialisto, ji manė sukursianti jaukų savo šeimos židinį.
Nors po skyrybų su Andriaus tėvu D.Rapalienės gyvenimas nelepino, moteris sako nesigailinti išėjusi iš J.Ramono ir jo motinos namų.
„Dabar jo gyvenimas sau, mano – sau. Aš neturiu dėl ko ant jo pykti. Pati nusprendžiau jį palikti”, – įtikinėjo „Lietuvos ryto” žurnalistę D.Rapalienė.
Išlaikymo panoro sūnus
„Andrius buvo dar mažas, kai kartą supykusi kreipiausi į teismą, kad prisiteisčiau iš J.Ramono alimentus sūnui. Bet paskui persigalvojau – nutariau nieko neprašyti ir sūnų auginti be Jono paramos”, – kalbėjo D.Rapalienė.
Gausioje šeimoje pinigų niekada nebuvo per daug, tad sulaukęs šešiolikos metų Andrius ėmė kalbėti apie jam priklausantį tėvo išlaikymą.
„Andrius sykį man pasakė manąs, jog tėvas jam galėtų skirti bent kišenpinigių. Pagalvojau, gal ir teisus vaikas taip sakydamas.
Tada vėl kreipiausi į teismą ir tuokart alimentus jau prisiteisiau.
J.Ramonas juos mokėjo gal porą metų, kol Andrius tapo pilnametis”, – pasakojo moteris.
Įdarbino savo ūkyje
Pastaruoju metu A.Ramonas savo motinos ir senelių namuose Rainiuose yra tik dažnas svečias. Vaikinas gyvena Milvydiškių kaime, savo tėvo dabartinės žmonos Vilijos Ramonienės ūkyje.
D.Rapalienė mano, jog Andrius yra patenkintas galėdamas nuolat bendrauti su tėvu. Šis jam darąs gerą įtaką: įtikinęs sūnų mokytis.
Kai Andrius baigė dešimt klasių vienoje Telšių mokyklų, J.Ramonas buvo išsivežęs jį gyventi pas save į Kauną. Čia vaikinas baigė vienuoliktąją klasę.
Tačiau mokytis dvyliktoje klasėje, gyventi tėvo ir jo antrosios žmonos namuose vaikinas atsisakė.
Dėl to jis buvo praradęs ir tėvo paramą.
Tuomet Kaune besimokančio sūnaus išlaikymu vėl teko rūpintis D.Rapalienei. Moteris kas mėnesį turėdavo sumokėti po 300 litų už Andriaus Kaune nuomojamą butą, kas savaitę įdėti po kelias dešimtis litų pragyvenimui.
J.Ramono sūnus dėl nepažangaus mokslo vidurinės mokyklos pernai nebaigė.
„Prieš šių mokslo metų pradžią J.Ramonas Andriui pasakė, kad jam privalu mokytis.
Jis išsivežė sūnų į savo ūkį Milvydiškiuose. Andrius dabar padeda ten darbuotis, sėdi prie knygų, o tėvas kartais veža į mokyklą Kaune”, – pasakojo D.Rapalienės motina M.Stasiulienė.
Vietoj meilės – saldainiai
Rainiuose gyvenanti M.Stasiulienė su jauduliu prisimena savo anūko Andriaus paauglystę ir nutikimą, kuris ir šiandien jai suspaudžia širdį.
„Andrius mokėsi gal septintoje klasėje, kai kartą parbėgo tekinas iš mokyklos ir apsipylęs ašaromis krito į lovą. Įsikniaubęs į pagalvę kūkčiojo, kol šiaip taip išklausiau, kas atsitiko.
„Tėvelis pravažiavo pro šalį, manęs nepaėmė”. Supratau, kad vaikui iš skausmo ir nevilties plyšo širdis. Bandžiau raminti: galbūt tavęs nepastebėjo, gal ne tėtis ten važiavo. O Andrius verkė ir pyko, kad aš juo abejoju”, – neišsipildžiusį vaiko troškimą būti su tėvu prisiminė M.Stasiulienė.
Moteris pasakojo, kad Andrius buvo be galo laimingas pirmąkart atsitiktinai susitikęs su tėvu – berniukas namų slenkstį peržengė švytėdamas iš laimės, didžiuodamasis, kad J.Ramonas tuomet jam įdavė pinigų ir saldainių.
M.Stasiulienės manymu, bręstančiam Andriui tėvo vis labiau trūko.
Patėvis, buvęs D.Rapalienės vyras, jo negalėjo atstoti.
Panašumas žadina smalsumą
Telšiuose kalbama, kad ne visiems J.Ramono vaikams yra lemta džiaugtis jo kad ir pavėluotai atbudusiu tėvišku dėmesiu.
Vienos iš Žemaitijos sostinės vidurinių mokyklų devintoje klasėje mokosi Jūratė, turinti panašių veido bruožų su Seimo nariu J.Ramonu. Kol Jūratė mokėsi pradinėse klasėse, bendraamžiai dažnai girdėdavo tokius jos su pasididžiavimu tariamus žodžius: „Mano tėtis – Ramonas. Jį dažnai rodo per televizorių”.
Tapusi paaugle, apie oficialiai neįvardijamą tėvą bendraamžiams bei mokytojams Jūratė liovėsi pasakoti. Tačiau kai J.Ramono veiklą ėmė lydėti vienas po kito kylantys skandalai, mokykloje vėl prisiminti moksleivės pasakojimai apie jos tėvą.
Ši smuiku griežianti penkiolikametė šią vasarą dalyvavo J.Ramono giminaičių vestuvėse ir su Seimo nario sūnumi Andriumi iš pirmosios santuokos pozavo jaunųjų palydoje.
Nuotraukas aptarinėję jaunavedžių artimieji stebėjosi Andriaus ir Jūratės panašumu. Jie šią mergaitę laiko dar vienu J.Ramono nesantuokiniu vaiku.
Šios mergaitės tėvystės J.Ramonas nėra oficialiai pripažinęs.
Jūratės motina – telšiškė Regina viena augina dukrą, sau ir jai duoną pelnydama iš nelengvo siuvėjos amato. Moteris su savo dukterimi glaudžiasi dviejų kambarių bute bendrabutyje.
Apie tai, kas yra jos dukters tėvas, Regina nepanoro kalbėti.
„Nepažįstama aš su tuo žmogumi. Žinau jį tik iš televizoriaus ekrano”, – kalbėdama su „Lietuvos rytu” išsigynė pažinties su J.Ramonu Regina.
Moteris teigė nežinanti, kad jos duktė dalyvavo vienos J.Ramono giminaitės vestuvėse su jo sūnumi Andriumi, ir patikino negirdėjusi Telšiuose sklandančių kalbų, kad jos dukters tėvas – į skandalus įsivėlęs Seimo narys.
„Tai – prasimanymas ar nesusipratimas. O duktė maža kur galėjo būti ir nusifotografuoti. Ji turi daug draugų”, – sakė moteris.
Ar dukterį padeda išlaikyti jos tėvas ir kas jis yra, moteris atsisakė atskleisti.
Dabartinėje šeimoje – smurtas
J.Ramono santykiai su Vilija Ramoniene, kurią jis vedė 1998-aisiais, ne mažiau painūs nei ryšiai su ankstesnėmis jo gyvenimo moterimis.
Sutuoktiniai augina dvi dukteris – septynmetę Danielę ir metais jaunesnę Gabrielę.
Šiemet rudenį kilus skandalui dėl Milvydiškiuose suartų kapinių, V.Ramonienė stojo ginti į nemalonę patekusio vyro nuo žiniasklaidos ir incidentu susirūpinusių tarnybų dėmesio.
Tačiau prieš kelerius metus sutuoktiniai negalėjo pasigirti tokia tarpusavio santykių darna.
2000 metais J.Ramonas turėjo aiškintis dėl žmonos sumušimo.
V.Ramonienės pareiškimą apie patirtą smurtą Kauno Žaliakalnio rajono policijos komisariatas gavo 2000 metų liepos 31 dieną.
Tąkart skundas buvo persiųstas Telšių rajono policijai, nes V.Ramonienė pranešė, kad ją vyras sumušė šiame rajone esančiame Milvydiškių kaime.
Išnagrinėjus skundą, baudžiamoji byla nebuvo iškelta. Mat V.Ramonienė tada staiga pareiškė nebeturinti pretenzijų J.Ramonui.
Kone po metų tyrimas pačios moters prašymu buvo atnaujintas, bet pareigūnams buvo sunku tirti šią bylą, nes konflikto dalyviai keitė ankstesnius parodymus.
„Buvo labai neaiškios įvykio aplinkybės, todėl tyrimas ir vėl nutrauktas”, – „Lietuvos rytui” teigė Telšių rajono policijos komisariato viršininkas Sauginas Laurušonis.
Turto sukaupta nemažai
Medikės išsilavinimą turinti 40-metė V.Ramonienė dienas leidžia Milvydiškiuose.
Žemė, kurioje ūkininkauja Seimo nario šeima, iki 2002 metų balandžio priklausė J.Ramonui. Dabar visa žemė bei nekilnojamasis turtas yra V.Ramonienės ir jos sesers 24 metų studentės Agnės Stolygaitės rankose.
Savo vardu J.Ramonas tėviškėje jokio turto neturi, bet rūpindamasis ūkiu praleidžia jame daug laiko.
Mokesčių inspekcijai 2004-ųjų rugpjūtį pateiktoje kandidato į Seimo narius turto deklaracijoje nurodoma, jog visa J.Ramono šeimos turto vertė yra 700 922 litai, iš jų 160 520 litų – piniginės lėšos.
Atsitvėrė tylos siena
Praėjusią savaitę „Lietuvos ryto” žurnalistai, ketindami pasikalbėti su V.Ramoniene, užsuko į Milvydiškius. Moteris bendrauti nepanoro – sėdusi į automobilį spruko iš sodybos.
Toks pat nešnekus buvo ir pastaruoju metu kritikos strėlių dėl sunaikintų Milvydiškių kaimo kapinių varstomas J.Ramonas.
Seimo narys kategoriškai atsisakė susitikti su žurnalistais, o išgirdęs klausimą, kiek turįs vaikų, neatsisveikinęs nutraukė pokalbį telefonu.
Jūratė Kiliulienė, Janina Vansauskienė