Tai, kad greitosios medicinos pagalbos reforma gerokai vėluoja, matyti jau ir eiliniam žmogui. Neseniai sostinės gyventojai dėl greitosios pagalbos stotyje kilusio skandalo vos neliko be jos paslaugų. Ne tik sostinės, bet ir kitų miestų greitosios pagalbos medikai nesidrovi prekiauti informacija apie mirusiuosius. Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties buvusiam vadovui neseniai pateikti kaltinimai dėl lėšų švaistymo. Visa tai – nesprendžiamų problemų pasekmės.
Reikalavimai dideli, pinigų mažai
Pastaruoju metu greitosios medicinos pagalbos (GMP) sektoriuje išryškėjusius skandalingus faktus Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos, vienijančios apie 60 proc. šios sistemos darbuotojų, prezidentas Algirdas Radvila sieja su daugybe problemų, kurios nesprendžiamos nebe pirmus metus.
„Beveik visos greitosios medicinos pagalbos stotys (GMPS) neatitinka greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų. Suprantamas sveikatos apsaugos ministerijos noras kelti paslaugų kokybės kartelę kuo aukščiau, bet šio siekio įgyvendinti tarnybos nepajėgia”, – aiškina A.Radvila.
Viena iš priežasčių – nepakankamas finansavimas. „Jei norime pasiūti gerą suknelę, vien rankų neužteks, reikės pinigų bent medžiagai įsigyti”, – juokauja profesinės sąjungos vadovas.
Ypač prasta padėtis tose stotyse, kurios pavaldžios pirminės sveikatos priežiūros centrams. Joms skirti pinigai patenka į bendrą katilą ir sunaudojami centrų reikmėms, o ne greitajai pagalbai. Dėl to joms priklausančių GMPS darbuotojai mažai uždirba, negali apsirūpinti naujomis darbo priemonėmis, kurios lemia paslaugų kokybę.
Pasak A.Radvilos, kenčia ir pirminės sveikatos priežiūros centrams priklausančių greitosios pagalbos tarnybų aptarnaujami gyventojai. Jie dažnai pakeliui į ligoninę dar vežami į polikliniką, net ir tie, kurie neštuvais gabenami, kad gydytojas apžiūrėtų ir duotų siuntimą į ligoninę. Mat ligoninės rajonuose jų be šio popierėlio nepriima, nors tai ir prieštarauja įstatymams.
Mirusieji brangesni nei gyvieji
Mažos algos skatina darbuotojus įsivelti ir į abejotinus sandėrius. Pirmame atlyginimų kėlimo etape daugiausiai darbo užmokestis išaugo stacionare dirbantiems medikams, o daugelio greitosios pagalbos darbuotojų – vos apie 8 proc., tik kai kuriose stotyse iki 10 proc. ir daugiau.
„Vairuotojai ir slaugytojos daug kur uždirba po 800 litų popieriuje, o gydytojai – apie 1 – 1,4 tūkst. litų. Kaimuose yra gaunančių vos 400 litų. Lavonai brangesni nei gyvieji – vien tik už žinią, kad mirė žmogus, mokama nuo 200 iki 400 litų. Už du telefono skambučius galima uždirbti daugiau nei per visą mėnesį. Kol algos tokios – sukontroliuoti darbuotojų neįstengs nei administracija, nei steigėjai. Pagunda pernelyg didelė”, – aiškina A.Radvila.
Vilniaus apygardos prokuratūra pritrūkus įrodymų nutraukė tyrimą dėl galimo lavonų biznio sostinės GMPS, tačiau atsiradus naujų faktų jis gali būti atnaujintas. Specialiųjų tyrimų tarnybai pavesta išsiaiškinti, ar GMP tarnybų ir laidojimo firmų sutartys dėl informacijos apie mirusiuosius buvo teisėtos, kurie medikai už tai gavo atlygį ir ar teisėtai.
Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis tikina, kad nuo šių metų vasario, kai vadovauja stočiai, su laidojimo įmonių atstovais jokių kontaktų neturėjo. „Aišku, už visus 400 darbuotojų atsakyti negaliu. Esame davę tvirtą žodinį nurodymą, kad tokio pobūdžio sandoriuose darbuotojai nedalyvautų. Jokių nusiskundimų ar įtarimų dėl to kol kas neturiu”, – teigia N.Mikelionis.
Kauno rajono GMPS vadovas Algirdas Šepetys tikina, kad jokių kontaktų su laidojimo bendrovėmis stotis nepalaiko ir sutarčių nesudarinėja: „Norime ramiai gyventi. Be to, mūsų greitojoje ne tiek jau daug mirčių pasitaiko, kelios per metus. Jei žmogus miršta namuose, kviečiama mirusiuosius vežiojanti firma, o jei mūsų automobilyje pakeliui į gydymo įstaigą – tiesiai į lavoninę gabename, o ten gal kas ir teikia informaciją”.
Nerengia pamainos
Jau anksčiau buvo sunku privilioti žmones dirbti greitosios pagalbos sistemoje, o dabar ir tie patys bėga į stacionarus, kur daugiau mokama, arba išvyksta dirbti į užsienį. O naujų specialistų pamaina nerengiama. Felčeriai, iki šiol greitojoje pagalboje atlaikantys pagrindinį krūvį, neberengiami.
Vietoje jų planuojama rengti paramedikus, tačiau jų norma dar nepatvirtinta, kol tai bus padaryta, kol pradėsime juos rengti ir mokslus baigs pirmieji specialistai, praeis dar ne vieneri metai. Be to, A.Radvilos įsitikinimu, paramedikai nepakeis mediko, galės būti tik kvalifikuotu jo pagalbininku.
Numatoma pradėti rengti ir skubios medicinos pagalbos specialistus, kurie dirbtų greitosios pagalbos tarnybose. Bet šis procesas, pašnekovo įsitikinimu, realiai prasidės tik 2007 metais. Dar treji ar ketveri praeis, kol specialistai galės dirbti.
Medikai bėga iš greitosios pagalbos ir dėl prastų darbo sąlygų. Jie jaučiasi nesaugiai, daugėja smurto atvejų, kai užpuola neblaivūs, vartojantys narkotikus pacientai.
Greitosios pagalbos brigadoje, pagal naujus reikalavimus, paprastai dirba tik vairuotojas ir vienas medikas. Jam vienam tenka klaidžioti po tamsias laiptines, kaime pėstute įveikti po kelis kilometrus mišku, o kur dar didžiulis fizinis krūvis, viršijantis visas normas – kai tenka kilnoti sunkų ligonį teikiant jam pagalbą, dviese tempti sunkius neštuvus.
Neaiški perspektyva
Pasak Kauno miesto GMPS vadovo Nerijaus Mikelionio, problemų yra begalės, tačiau, didžiausia – nepakankamas finansavimas. Nors įkainiai keliami, liūto dalį to, ką uždirbi, tenka atiduoti atlyginimams, todėl labai sudėtinga rasti pinigų įrangos, automobilių atnaujinimui. Stotys prastai apsirūpinusios informacinėmis technologijomis – ryšio priemonėmis, GPS sistemomis ir net paprasčiausiais kompiuteriais.
Kauno rajono GMPS vyriausiasis gydytojas A.Šepetys sako, kad bene daugiausiai rūpesčių kelia susidėvėję automobiliai, didelės jų išlaikymo išlaidos. Nors pernai buvo gauti keli nauji, to nepakanka. Įsigyti jų patiems – ne pagal kišenę: ligonių kasos moka tik už suteiktas paslaugas, o šie pinigai beveik visi sunaudojami atlyginimams.
A.Šepečio įsitikinimu, ūkiškai tvarkantis įmanoma sudurti galą su galu, tačiau ne daugiau: „Mūsų medikai uždirba bene daugiausiai, lyginant su kitomis GMPS. Pernai pavyko pasidaryti ir remontą, pasikeitėme langus, baldus, atnaujinome kompiuterius, bet atnaujinti dar ir įrangą, naujiems automobiliams galimybių nebeliko”.
„Slegia neaiški greitosios medicinos pagalbos sistemos perspektyva. Todėl sunku planuoti ateitį, imtis radikalių žingsnių. GMP koncepcija vis dar svarstoma, tačiau joje daugiau kalbama apie dispečerinių tarnybų reformą ir stiprinimą. Pasigendame bendresnio požiūrio į tai, kaip toliau Lietuvoje bus plėtojama greitoji medicinos pagalba”, – aiškina N.Mikelionis.
GMPS darbuotojams labiausiai rūpi algos. Už 1 etatą gydytojai Kauno GMPS uždirba apie 1,1 tūkst., o slaugytojai – 856 litus. Papildomai mokama už darbą naktį, švenčių dienomis, tad dar šiek tiek žmonės prisiduria. Ypač nuskriausti vairuotojai, tegaunantys 640 litų, jie didinant algas buvo apeiti.
Nuo lapkričio planuojama neužmiršti ir šių GMP komandos narių. Iš viso darbo užmokestis turėtų didėti apie 15 proc. Tačiau ar tai sulaikys darbuotojus nuo prekybos informacija?
Turi atvykti per dvi minutes
Sveikatos apsaugos ministerija atsiriboja nuo skandalo sostinės greitosios medicinos pagalbos stotyje ir vadinamojo lavonų biznio. „Tegu aiškinasi specialiosios tarnybos. Tokie veiksmai pažeidžia Pacientų teisių ir žalos sveikatai įstatymo nuostatas. Reikia galvoti, kaip užtikrinti, kad jų būtų laikomasi, ir tai turi daryti įstaigų vadovai bei steigėjai”, – sakė ministerijos sekretorius Saulius Janonis.
Jis pripažįsta, jog dėl netvarkos greitosios medicinos pagalbos sistemoje iš dalies kalta ir užsitęsusi diskusija dėl jos koncepcijos: „Gaila, kad apie GMP reformą tik pradedame šnekėti, kai ją jau reikėtų vykdyti. Tačiau, ministerijos nuomone, per keletą metų sistemą įmanoma puikiausiai sutvarkyti, kad ji veiktų pagal geriausius ES standartus, užtikrintų reikiamą pagalbą”.
Pagrindinis siekis, pasak S.Janonio, – maksimalus operatyvumas. Klinikinė mirtis ligonį ištinka per dvi minutes ypatingose situacijose. Greitosios pagalbos automobilis turi būti greitesnis. Dabar vidutiniškai greitoji atvyksta per 5 – 10 minučių.
Kitas tikslas – paslaugų kokybė, greitoji turi ne tik greitai atvažiuoti, bet ir suteikti profesionalią pagalbą. Lietuvoje kol kas situacija dar geresnė nei kitose Europos šalyse, kur greitojoje dirba paramedikai, o ne gydytojai. Tačiau teks susitaikyti, kad ir pas mus taip bus, gydytojų trūksta, per brangu juos išlaikyti. Jie dirbs tik reanimobiliuose ir specializuotose brigadose.
Prastoką paslaugų kokybę lemia susidėvėjusi technika: trečdalis greitosios pagalbos automobilių senesni nei 10 metų, o pagal standartus tokiai pagalbai teikti tinkami ne senesni nei 7 metų, todėl juos būtina nedelsiant keisti. Ne ką geresnė padėtis su įranga – net geras specialistas su pasenusia nieko nepadarys.
Kartu būtina dispečerinių tarnybų reforma. Jas reikia aprūpinti moderniausiomis ryšio priemonėmis, kad bet kurią sekundę žinotų, kur yra automobilis, galėtų pas ligonį ar į įvykio vietą nukreipti esantį arčiausiai, miestuose matytų kamščius ir transporto srautus, greičiausiu keliu juos nukreiptų į gydymo įstaigą.
Atskirs dispečerines tarnybas
Siūloma, kad greitosios pagalbos tarnybų sistema galėtų likti decentralizuota, kaip dabar, organizuojama savivaldybių lygiu. Jos ir toliau galėtų savarankiškai spręsti, kam patikėti šį darbą – ligoninei, pirminės sveikatos priežiūros įstaigai, steigti savarankišką juridinį vienetą ar atiduoti privačiam asmeniui. Panašiai yra ir dabar.
Visi šie variantai turi savų minusų ir savų pliusų. Centralizavus dispečerines tarnybas minusų turėtų sumažėti. 55 prie GMPS šiuo metu veikiančias dispečerines tarnybas siūloma atskirti ir jungti į 4 – 5 didelius centrus, kurie vėliau prisijungtų prie kuriamo Bendrosios pagalbos centro struktūros. Jų įrengimui, aprūpinimui modernia technika per ateinančius dvejus metus numatoma skirti 5 – 10 mln. litų.
Dar apie 20 mln. litų bus skiriama automobilių parkui atnaujinti. Iš viso į greitosios medicinos pagalbos sistemą iki 2008 metų numatoma investuoti apie 30 – 40 mln. litų. Šią sumą sudarys lėšos iš valstybės, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ES struktūrinių fondų parama.
Tačiau šios investicijos neturi būti pravalgytos, o skirtos jai pertvarkyti, reformoms, akcentuoja ministerijos sekretorius. Atlyginimams kelti atiteko 1,5 mln. litų, kurie pasieks greitosios medicinos pagalbos sistemą lapkritį per padidintus įkainius. Algos turėtų kilti apie 20 proc. Kitais metais, kaip ir žadėta, darbo užmokestis bus keliamas toliau. Tam bus atseikėtas ne vienas milijonas.
Pasak S.Janonio, žmonės neturėtų baimintis pertvarkos, nes greičiau sulauks pagalbos, paslaugos bus kokybiškesnės. Tačiau jų laukia neišvengiama požiūrio reforma į greitosios pagalbos funkcijas. Ji tikrai nebevažinės išrašyti receptų, nevežios planinėms operacijoms į ligoninę. Prie ligoninių numatoma kurti Skubios pagalbos centrus, į kuriuos ligoniai be jokių siuntimų patys galės atvykti visą parą.
Giedrė Budvytienė