Šiandien (lapkričio 30 d.) „Forum Palace” 5 salėje (Konstitucijos pr. 26, Vilniuje) vyks konferencija „Vaikų neformaliojo ugdymo koncepcija – raktas į laisvą ir sėkmingą asmenybę”.
Konferenciją organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija, Neformaliojo švietimo asociacija „Jaunimo akademija”, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, Respublikiniai moksleivių techninės kūrybos rūmai, Lietuvos jaunimo turizmo centras, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras bei Lietuvos moksleivių kūno kultūros ir sporto centras.
Konferencijoje kalbės Neformaliojo švietimo asociacijos „Jaunimo akademija” prezidentas, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius, Europos laisvalaikio centrų asociacijos viceprezidentas Valdas Jankauskas; Europos vaikų ir jaunimo laisvalaikio institucijų asociacijos prezidentas Rene Clarijs; Lietuvos Prezidento konsultantas Arūnas Kučikas ir kt. Taip pat vyks darbas trijose grupėse, kuriose bus aptarta neformaliojo vaikų ugdymo tikslai, uždaviniai, sistema, organizavimas bei finansavimo klausimai.
„Tai, kad į organizatorių gretas įsijungė labai plataus spektro specialistų, liudija jos svarbą.” – sakė V. Jankauskas.
Bus aptarta vaikų neformalaus ugdymo koncepcija, kurioje visiškai naujas požiūris į vaikų neformalųjį ugdymą, – akcentuojamas ne savitikslis užimtumas, o asmenybės ugdymą. Koncepcijos tikslas – įtvirtinti iš principo kitokį požiūrį į vaikų neformaliojo ugdymo organizuotas vaikų laisvalaikio veiklas: būrelius, poilsio stovyklas ir kt. Pagrindinis dėmesys skiriamas ne veiklos išmokimui, o asmenybės ugdymui.
Pasak V. Jankausko, per asmeninių, edukacinių, socialinių, profesinių kompetencijų ugdymą formuojama sėkminga asmenybė. Efektyviai organizuotas neformalusis ugdymas priverstų Lietuvos švietimo sistemą veikti efektyviau: paskatintų vaikus ir jaunimą pritaikyti turimas žinias, veikti savarankiškai bei skatinti motyvaciją.
Šiuo metu įvairiose Lietuvos neformaliojo ugdymo programose dalyvauja apie 100 tūkst. vaikų.
2003 m. lapkričio 25 d. Europos Tarybos rezoliucijoje teigiama, kad neformaliojo ugdymo būdu įgyta patirtis padeda asmenybei tobulėti ir aktyviai skatina pietiškumą.
Neformalusis ugdymas – bendros švietimo sistemos dalis, kuri pažangiose pasaulio šalyse (Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Olandijoje, Prancūzijoje ir kt.) pagal svarbą yra lygiavertė formaliajam ugdymui. To kol kas negalima pasakyti apie Lietuvą, kurioje neformalus ugdymas yra popamokinę veiklą papildantis ugdymas, taigi, šiai svarbiai sričiai skirtas „podukros” vaidmuo.
Neseniai savo nepasitenkinimą Lietuvos švietimo sistema išsakė pramonininkai. Nuolat kartojama, jog mokykla neparuošia jaunuolių savarankiškam gyvenimui. Neformalus ugdymas iki šiol žinomą „vaikų užimtumą” keičia veikla, kurios tikslas – asmenybės ugdymas, ugdant visą gyvenimą naudingas kompetencijas, padedančias atrasti savo vietą kolektyve bei darbo rinkoje.
Neformalusis ugdymas:
formuoja sėkmingas asmenybes, ugdo pasitikėjimą savimi, lyderio įgūdžius, skatina motyvaciją;
sprendžia jaunuolių (taip pat ir socialiai atskirtųjų (drop out), ypatingų poreikių vaikų) socialinės integracijos problemas;
ugdo vaikų pilietiškumą, demokratišką požiūrį į pasaulėžiūrų, įsitikinimų ir gyvenimo būdų įvairovę;
lavina vaikų gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje;
sprendžia jaunuolių integravimosi į darbo rinką problemas; tuo pačiu tai – valstybės išlaikytinių mažinimas.
Neformalusis ugdymas Europoje yra pripažintas būdas, sprendžiant sudėtingą jaunų žmonių integravimosi į darbo rinką problemą.
Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje 2004 metais sudarė 11,4%, o skirstant pagal amžių grupes, vienas iš didžiausių nedarbo lygių yra 20–24 metų jaunimo amžiaus grupėje.
Neformaliojo ugdymo koncepcijoje:
Suvienodintos sąvokos, įtvirtinamas lygiavertiškumas su formaliuoju ugdymu.
Įtvirtinama vieta valstybėje (tampa savivaldybių privaloma funkcija, nes neformaliojo ugdymo svarba nenusileidžia formaliajam ugdymui).
Neformaliojo ugdymo būdu įgytas kompetencijos prilyginamos formaliojo ugdymo dalykams, kurie būtų įskaitomi jaunimui renkantis aukštojo mokslo studijas bei norint įsidarbinti.
Įtvirtinama specialistų (organizacijų) licenzijavimo (akreditavimo) tvarka (mechanizmas).
Įtvirtinamas efektyvesnis neformaliojo ugdymo organizacijų finansavimo modelis.
Neformalusis ugdymas finansuojamas remiantis principu ,,pinigai seka paskui vaiką”. Formuojamas neformaliojo vaikų ugdymo krepšelis, kuris vaikams suteikia lygias galimybes pasirinkti neformaliojo ugdymo teikėją, o neformaliojo ugdymo įstaigoms – gauti neformaliajam ugdymui reikiamas lėšas.
Siekiant įgyvendinti koncepciją, reikia:
1. Parengti neformaliojo vaikų ugdymo finansavimo modelį.
2. Atlikti pataisas Vietos savivaldos įstatyme (1994 m. liepos 7 d. I-554), neformalųjį vaikų ugdymą įvardinant priskirtąja (ribotai savarankiška) savivaldybių funkcija.
3. Parengti įstaigų, organizuojančių neformalųjį vaikų ugdymą akreditavimo nuostatus.
4. Parengti įstaigų, organizuojančių neformaliojo vaikų ugdymo kvalifikacijos kėlimo renginius, akreditavimo nuostatus.
5. Parengti laisvųjų mokytojų, organizuojančių neformalųjį vaikų ugdymą bei neformaliojo vaikų ugdymo mokymą, licencijų išdavimo nuostatus.
6. Parengti neformaliojo ugdymo mokytojų atestacijos nuostatus.
7. Padaryti pataisas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (2003 m. birželio 17 d. Nr. IX-1630), pakeičiant sąvoką ,,neformalusis švietimas” į ,,neformalusis ugdymas”.
8. Parengti neformaliojo ugdymo būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistemą.