Į avariją patekę žmonės skirtingai vertina savo padėtį. Vieniems svarbu kuo greičiau baigti formalumus su policija, kiti pirmiausiai rūpinasi sveikata. Avarijos metu galvą susitrenkusio vaikino artimieji stebėjosi eismo priežiūros pareigūnų abejingumu.
Avarija, kurią patyrė aštuoniolikmetis Viktoras, buvo tradicinė. Vaikinas važiavo iš šalutinio kelio. Pagrindine gatve važiavęs vairuotojas, apakintas saulės, rėžėsi į baigiantį manevrą automobilį. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kuris kaltas. Nuo smūgio į automobilio galą Viktoras susitrenkė galvą. Kaip pasakojo jo motina, nei įvykio vietoje, nei vėliau Eismo priežiūros skyriuje niekas nepaklausė vaikino apie sužalojimą ir nepasiūlė skubėti į medicinos įstaigą.
Viktoras, pasak motinos, policijoje sėdėjo susiėmęs galvą, prastai jautėsi. Motina bandė klausti pareigūnus, ar negalima greičiau sutvarkyti formalumus, nes vaikinas patyrė traumą ir jam reikia pasitikrinti galvą. Tačiau pareigūnas atsakęs, jog verčiau to nedaryti, nes jam teksią skirti didesnę baudą. Policijoje teko laukti porą valandų.
Moteris piktinosi pareigūno abejingumu. Jos supratimu, policininkui pirmiausiai turėtų rūpėti ne dokumentai, o žmogaus sveikata. Pareigūno patarimas nesikreipti į medikus moterį labai nustebino ir papiktino. „Kas yra metalo gabalas prieš žmogaus sveikatą? Net jei ir reikės mokėti didesnę baudą, manau, policininkas pirmiausiai turėjo išsiaiškinti, ar nėra sužalotų žmonių, o tik tada pradėti matuoti ir braižyti įvykio schemą ar rašyti protokolą”, – piktinosi moteris.
Uostamiesčio Eismo priežiūros skyriaus Administracinės veiklos poskyrio viršininkas Alvydas Katkauskas sakė, kad dažniausiai apie sužalojimus ar blogą savijautą avarijos vietoje praneša patys nukentėjusieji. Tada kviečiama greitoji pagalba. Medikai apžiūri žmogų ir nusprendžia, ar jį reikia gabenti į ligoninę.
Neretai atsitinka, kad avarijos dalyvis blogai pasijunta jau Eismo priežiūros skyriuje. Tokiu atveju pareigūnai kuo greičiau kviečia medikus, dokumentų tvarkymas gali palaukti.
„Svarbiausia yra žmogaus sveikata, – patvirtino A.Katkauskas. – Jeigu susižalojo eismo įvykio kaltininkas, jam neturėtų būti skirta didesnė bauda. Be to, šiuo atveju ne apie nuobaudas pirmiausiai reikėtų galvoti.”
Pareigūnai yra pastebėję, jog neretai žmonės gudrauja. Ypač dažnai pradeda alpti tie, kurie yra apsidraudę gyvybę bei sveikatą.
Daiva Janauskaitė