Lysvę, kurioje pasodinti žieminiai česnakai, reiktų paskubėti apmulčiuoti 2-3 cm durpių sluoksniu.
Po stipresnių šalnų verta prisikasti krienų šaknų – jos bus skanesnės ir laikysis rūsyje, susluoksniuotos su smėliu. Jei daržo žemė sunki, supuolanti, daržovės tokioje dirvoje prastai dera. Galima pagerinti tokio dirvožemio struktūrą, ant lysvių užbėrus 10 cm smulkaus žvyro sluoksnį ir giliai sukasus žemę.
Rudeninei sėjai parengtas lysves reikia patręšti perpuvusiu mėšlu, kompostu arba mineralinėmis trąšomis. Prasidėjus nuolatiniams šalčiams, galima pasėti morkų, ridikėlių, ropių, svogūnų, salotų, krapų, petražolių. Jei prieš sėją pasnigs, sniegą nuo lysvių reiktų nušluoti. Sėklų beriama ketvirtadaliu daugiau nei pavasarį. Po sėjos reikia lysvę apmulčiuoti 1-2 cm perpuvusio mėšlo, komposto ar durpių sluoksniu. Kai pavasarį nutirps sėklos, patartina pridengti lysvę polietileno plėvele – tokiu būdu ankstyvųjų daržovių derlių galima paankstinti 2-3 savaitėmis.
Lapkričio mėnesį į daržovių sandėlius, rūsius pradeda veržtis pelės ir žiurkės. Pastebėjus apgraužtas morkas ar kitas daržoves, reikia skubėti į veterinarijos vaistinę nuodų. Nunuodytas peles ir žiurkes reiktų sudeginti. Beje, toje patalpoje, kur žiurkės ir pelės bus vaišinamos nuodais, neturi būti vandens. Mat jo atsigėrę graužikai gali ilgiau nenugaišti, pasislėpti.
Patalpose, kuriose laikomos daržovės, graužikus geriau naikinti spąstais. Verta atsiminti, kad žiurkės – labai atsargūs padarai. Jos nesiartins prie spąstų, jei užuos jūsų rankų kvapą. Todėl pelėkautus lieskime, mūvėdami pirštines.
Spąstai statomi ten, kur šie graužikai dažniausiai lankosi: pasieniuose, kampuose, prie urvų.
Dr. Genovaitė Visockienė