Lietuva nori didesnių kompensacijų cukrinių runkelių augintojams

Šalies cukrinių runkelių augintojams dėl cukraus kainų mažinimo Europos Sąjunga (ES) galėtų skirti didesnes kompensacijas, teigia žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė.

Šią nuostatą ministrė K. Prunskienė išsakė susitikime su cukrinių runkelių augintojais ir perdirbėjais.

Tuo tarpu Europos Komisija laikosi esminių cukraus sektoriaus reformų nuostatų baltojo cukraus kainą per dvejus metus sumažinti 39 proc., kompensuoti ūkininkams 60 proc. prarastų pajamų dėl cukrinių runkelių kainos sumažinimo, „A” ir „B” kvotas sujungti į bendrą gamybos kvotą, įvesti ketverių metų savanorišką restruktūrizavimo schemą, paskatinant mažiau konkurencingus gamintojus uždaryti fabrikus ir atsisakyti gamybos kvotų.

Anot žemės ūkio ministrės, Europos Komisija, įvertinusi šalių narių pastabas dėl fabrikų 10 proc. papildomo cukrinių runkelių kainos sumažinimo, kai cukraus pardavimo kaina rinkoje nukrenta žemiau cukraus referencinės kainos, sutiko, kad ši nuostata dėl kainos sumažinimo gali būti išbraukta iš pasiūlymo ir pirmaisiais reformos metais išlaikomas intervencinis mechanizmas.

Komisija pažadėjo atsižvelgti į šalių narių pastabas dėl restruktūrizavimo schemos taikymo. Šalims bus suteikta galimybė pačioms pasirinkti kompensacijų cukrinių runkelių augintojams paskirstymo tvarką.

Pasak Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos tarybos pirmininko Kastyčio Patiejūno, jiems rūpi šio sektoriaus išlikimas, ir ne vis vien – bus ar nebus cukraus fabrikai „įvaryti į kampą”. Cukraus rinka turi būti reguliuojama.

Šiais metais cukrinių runkelių augintojų sumažėjo 10-15 proc. Tie augintojai, kurie 2005 m. neaugino cukrinių runkelių, neturėtų gauti nei kvotos, nei kompensacijos.

Cukraus fabrikų atstovų teigimu, išlikdami cukraus fabrikai leis išlikti ir šalies cukrinių runkelių augintojams. Beje, Lietuvos gamintojų cukrus pigesnis, todėl šio produkto gamybos sumažėjimas jų nepaveiks taip, kaip ES šalių senbuvių gamintojų.

Lietuvoje per metus suvartojama daugiau kaip 100 tūkst. tonų cukraus. Šalyje veikia du Danijos bendrovės „Danisco” fabrikai bei Lietuvos kapitalo bendrovei „Arvi” priklausantis cukraus fabrikas Marijampolėje.

Ministrė K. Prunskienė akcentavo, kad cukraus sektoriaus reforma yra neišvengiama, todėl svarbiausia yra išsiderėti kiek galima palankesnes sąlygas ūkiniams subjektams, sudarant jiems prielaidas ilgalaikiam konkurencingumui naujomis rinkos sąlygomis. Bet neturime užmiršti, kad, nesumažinus cukraus kainų, rinkų atvėrimas mažai išsivysčiusių šalių cukrui galėtų išstumti iš jų ES gamintojus.

„Privalome galvoti apie viso sektoriaus finansinę situaciją – apginti ir įmones, ir augintojus, kad jie nebūtų išstumti iš rinkos be galimybės kompensuoti savo pajamas”, – sakė žemės ūkio ministrė K. Prunskienė.

2005-11-16 12:59

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.