Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras dar šiais metais ruošiasi vykdyti projektą „Kompleksinė socialinė pagalba smurto šeimoje aukoms ir darbas su smurtautojais, padedant jiems atsikratyti smurtinio elgesio”.
Pasak šio centro Pagalbos moterims linijos koordinatorės Juditos Averkaitės, tam, kad iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautų lėšų projektui vykdyti, reikia miesto Tarybos rekomendacijos. Paskutiniajame Socialinių reikalų komiteto posėdyje jo nariams nekilo jokių abejonių, jog centras, uostamiestyje pradėjęs veikti 2003 metų sausį, pajėgus vykdyti projektą.
Minėto projekto trukmė – vienas mėnuo. Tačiau, pasak J. Averkaitės, teikti socialinę, psichologinę, teisinę pagalbą smurtą šeimoje patyrusioms moterims – centro darbuotojų kasdienybė. Centre veikia ir moterų, patyrusių smurtą šeimoje, savipagalbos grupė. Jos užsiėmimus rengia psichologė ir savanorė.
J. Averkaitės teigimu, per metus į centrą pagalbos kreipiasi šimtai moterų, tačiau smurtaujančių vyrų – vienetai. „Pažįstu tik vieną porą, kurios abu sutuoktiniai lankė šeimos terapijos užsiėmimus. Vyras nenorėjo skyrybų ir sutiko keistis. Bet paprastai smurtaujantys vyrai tik nori kuo greičiau atgauti savo žmonas ir gyventi nieko nekeičiant. Tikimės, kad apie galimybę gyventi kitaip susimąstys ir į mūsų centrą kreipsis daugiau vyrų „, – vylėsi ji.
Pasak psichologų, smurtą patiriančios moterys tarsi pakliūna į uždarą ratą. Tam, kad iš jo išsiveržtų, dažniausiai prireikia milžiniškų pastangų.
„Dalis mūsų klienčių, gavusios pagalbą, atsistoja ant kojų, pradeda gyventi normalų gyvenimą, tačiau po kurio laiko vėl sugrįžta pas prieš ją ar vaikus smurtavusį vyrą. Po eilinio sumušimo vėl kreipiasi į mūsų centrą”, – sakė Pagalbos moterims linijos koordinatorė.
Pagalbą Melnragėje įsikūrusiame centre randa ir moterys bei merginos, nukentėjusios nuo prekybos žmonėmis bei priverstinės prostitucijos.
Klaipėdos savivaldybės administracija centrui „Moterų namų programos” vykdymui šiais metais skyrė 45 tūkst. litų.
Laima Švedaitė