Kylančios nekilnojamojo turto kainos verčia lietuvius atsikratyti skolinimosi baimės
Nors Lietuvoje nekilnojamojo turto rinka auga itin sparčiai, tačiau lietuviai, palyginti su kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiais, vis dar gyvena susispaudę ir gana prastuose butuose.
Bankininkai įsitikinę, jog mūsų šalyje būstų pirkimo karštinė tęsis dar 10-15 metų, ir vis daugiau žmonių ryšis imti paskolas iš bankų, kad galėtų įsigyti kokybišką ir savo poreikius atitinkantį būstą.
Paklausa nemažės
Gerokai įsisiūbavusioje nekilnojamojo turto rinkoje štilio neturėtų būti per artimiausią dešimtmetį. Tokias prognozes teikia „Hansabanko” atstovai, kurių nuomone, vis daugiau žmonių ieško naujų kokybiškų būstų, siekdami išsikelti iš sovietinės statybos butų.
„Hansabanko” Privačių asmenų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė pastebi, kad Lietuvos gyventojų siekis apsirūpinti kokybišku būstu ir toliau išliks vienas didžiausių Centrinėje ir Rytų Europoje, tad būsto paklausa augs ateinančius 10-15 metų.
„Deja, per trumpą laiką neįmanoma pastatyti tiek naujų būstų, kiek reikia, tad naujos statybos butai ir namai dar ilgai bus paklausūs”, – prognozavo J.Gumuliauskienė.
Daugiau kaip trečdalį viso šalies gyvenamojo fondo sudaro seni pastatai. Be to, vienam gyventojui vidutiniškai tenka beveik perpus mažiau naudingo ploto nei Europos Sąjungos senbuvėse. Tad natūralu, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų ieško būdų, kaip pagerinti savo gyvenimo sąlygas.
Vejamės Europą
Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie statybos bumą, tačiau dabartiniai darbų mastai neprilygsta sovietmečio statybų apimtims. 2004 metais šalyje pastatytų butų skaičius tik priartėjo prie 1994 metais užfiksuoto lygio. Pernai statybų mastai vis dar buvo daugiau kaip 4 kartus mažesni nei 1989-aisiais.
2004 metais visoje Lietuvoje buvo pastatyta apie 6,8 tūkst. naujų butų, iš kurių 65 proc. sukoncentruota Vilniuje, 13 proc. – Kaune, 7 proc. – Klaipėdoje, 3,5 proc. – Šiauliuose, 2,8 proc. – Panevėžyje.
Nors pernai mūsų šalyje iškilo beveik dvigubai daugiau daugiabučių namų nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau įvertinus visų trijų Baltijos valstybių gyventojų skaičių, daugiausia naujos statybos būstų tenka Estijos (2,3), o mažiausia – Latvijos gyventojams (1,6).
Lietuva, kur tūkstančiui gyventojų vidutiniškai tenka 2 nauji būstai, dar gerokai atsilieka nuo kitų ES šalių, kur statybos mastai yra du tris kartus spartesni. Mūsų šalis prie ES lygio turėtų priartėti per artimiausią dešimtmetį, tačiau tik tuo atveju, jeigu kasmet bus pastatyta apie 12-15 tūkst. būstų per metus. Prognozuojama, kad šiemet naujakuriai įsikels į 10-11 tūkst. naujų butų.
Sovietinės statybos nėra kuo pakeisti
Kadangi naujų būstų paklausa gerokai viršija pasiūlą, daugelis tautiečių įsigyja senos statybos butus bei namus. Registrų centro duomenimis, 2004 metais buvo įregistruoti 31 tūkst. 619 butų ir 8 tūkst. 725 individualių gyvenamųjų namų sandoriai. Dažniausiai perkami ir parduodami 1961-1990 metais statyti butai bei iki 1941-ųjų ir 1941-1960 metais pastatyti namai.
Ši tendencija nedaug kuo pasikeitė ir šiemet. Iš 15,5 tūkst. butų, nupirktų per tris pirmus šių metų mėnesius, du trečdaliai buvo statyti 1961-1990 metais. Apie 17 proc. sandorių buvo sudaryta įsigyjant 1991-2004 metų statybos butus, 7 proc. butų pastatyti 1941-1960 metais ir tik 4 proc. – iki 1940-ųjų.
Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje įregistruota apie 4,6 tūkst. individualių gyvenamųjų namų, iš kurių trečdalis statyti 1961-1990 metais, dar tiek pat – iki 1940-ųjų, penktadalis – 1941-1960 metais, ir tik 15 proc. namų statyba užbaigta 1991-2004 metais.
Nekilnojamojo turto analitikai pripažįsta, kad 30-40 metų atitarnavę būstai nėra kokybiški, tačiau gyventojų poreikius riboja labai menka naujos statybos pasiūla ir, žinoma, išaugusios kainos.
Namai – butų dydžio
Pasiryžusieji įsigyti būstą į didelius plotus nesižvalgo. Beveik pusės 2005 metų pradžioje nupirktų-parduotų butų plotas svyravo apie 31-50 kv. m. Taigi dažniausiai buvo perkami 1-2 kambarių butai. Tik šiek tiek daugiau kaip trečdalis įregistruotų butų buvo 51-80 kv. m ploto, o 81-110 kv. m ploto būstai tesudarė vos 5 proc.
Individualių namų rinkoje taip pat paklausiausi vidutiniai ir maži namai. Dviejų trečdalių visų pirktų-parduotų namų plotas buvo iki 130 kv. m, o beveik pusės – net mažiau kaip 80 kv. m.
Ketvirtadalis visų būsto sandorių buvo įregistruota Vilniaus apskrityje, penktadalis – Kauno regione. Mažiausiai butų bei namų buvo pirkta Tauragės, Marijampolės bei Alytaus apskrityse.
„Kauno apskrityje nekilnojamojo turto rinka yra labai aktyvi. Iš trijų didžiųjų šalies regionų Kauno apskritis išsiskiria tuo, jog čia gana paklausūs gyvenamieji namai. Tokių sandorių sudaroma apie ketvirtadalį. Mažiausiai namų, vos dešimtadalis visų sandorių, metų pradžioje buvo pirkta Klaipėdos apskrityje”, – sakė „Hansabanko” Privačių asmenų finansavimo departamento vadovė.
Visoje Lietuvoje butų parduodama maždaug dukart daugiau nei namų. Individualių namų ir butų proporcijos išsiskiria Utenos apskrityje, kur butų parduodama tik šiek tiek daugiau nei gyvenamųjų namų.
Erdviausiai gyvena danai
Statistika liudija, jog pagal būstų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, Lietuva gerokai atsilieka ir nuo senųjų, ir nuo naujųjų ES valstybių. Visoje išsiplėtusioje ES vidutiniškai tūkstančiui gyventojų tenka 431 būstas, nors senbuvėse Bendrijos šalyse šis rodiklis siekia 462. Lietuva, kur tūkstančiui gyventojų priskaičiuojama 375 būstai, atsilieka ir nuo Latvijos (417), ir nuo Estijos (460).
Kitos Baltijos valstybės Lietuvą lenkia ir pagal vidutiniškai vienam gyventojui tenkantį naudingą plotą. Erdviausiai gyvena estai, iš kurių vienam gyventojui tenka 28,2 kv. m, o lietuviai ir latviai gyvena labiau susispaudę – atitinkamai jiems tenka 23,4 kv. m ir 23,9 kv. m.
Pagal šį rodiklį Estija yra labiausiai priartėjusi prie ES šalių vidurkio, siekiančio 40 kv. m vienam gyventojui. Patogiausiai ir erdviausiai gyvena danai, iš kurių kiekvienas turi užėmęs 52 kv. m. Tik šiek tiek mažiau ploto tenka Liuksemburgo, Švedijos ir Olandijos gyventojams.
Tačiau erdviais būstais gali pasigirti net ir ne visi Vakarų europiečiai. Mažiau kaip 30 kv. m ploto tenka Airijos, Graikijos, Portugalijos ir Ispanijos gyventojams.
Kainos kyla visur
Ekspertai jau ne kartą įspėjo, jog gyvenamojo būsto rinkos augimą gali pristabdyti kylančios kainos. Nors Lietuvoje nekilnojamojo turto kainos dar gerokai atsilieka nuo ES šalių didmiesčių, tačiau ir toliau brangstant būstui, jų paklausa gali mažėti, nes bus ribojama gyventojų perkamoji galia.
Vien tik per praėjusius metus Vilniuje senos statybos būstai brango 25-40 proc., nauji statiniai – 20-30 proc. Kaune ir seni, ir nauji būstai brango apie 10-25 proc., t.y. šiek tiek mažiau nei uostamiestyje, kur kainos šoktelėjo 15-35 proc. Tiesa, kainų šoką patyrė tik didmiesčių ir kurortų gyventojai, o atokesniuose rajonuose 1 kv. m kainos tesiekia kelis šimtus litų. Pavyzdžiui, Utenoje, Alytuje bei Marijampolėje nekilnojamojo turto įkainiai tesudaro 10-25 proc. sostinėje užfiksuotų kainų.
„Hansabanko” Privačių asmenų finansavimo departamento direktorė J.Gumuliauskienė nuolatos girdi klausimus, kiek dar gali augti nekilnojamojo turto kainos, ar jos jau nepasiekė galutinės ribos?
„Lietuvoje iš tiesų fiksuojamas itin spartus nekilnojamojo turto kainų kilimas, tačiau būstas brangsta ne tik mūsų šalyje. Kitose ES valstybėse per metus nekilnojamasis turtas taip pat pabrango 10-20 proc.”, – tvirtino „Hansabanko” atstovė ir pridūrė, jog kai kuriose Vakarų Europos šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, būsto kainos šoktelėjo 25 proc. į viršų.
Tačiau, įvertinant, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos valstybėse būsto kainos tebėra gerokai žemesnės nei Vakarų Europoje, tikėtina, jog jos ir toliau kils, tik ne taip sparčiai.
2005 metų pradžioje pagal būsto kainas tarp ES sostinių Vilnius lenkė tik Taliną, kur nuo pernai metų nekilnojamasis turtas brango tik 5 proc. Daugiau nei Lietuvos sostinėje butai kainuoja Rygos centre, kur pastaruoju metu senos statybos būstai brango 15-20 proc., o naujos statybos – 20-30 proc.
Daugiausiai eurų tektų pakloti norint įsigyti būstą Liuksemburgo, Berno ar Madrido centre – čia nekilnojamasis turtas metų pradžioje buvo beveik triskart brangesnis nei Vilniuje.
Dar neprasiskolinom
Būsto kainas lyginant su namų ūkio pajamomis, apskaičiuota, kad senbuvių ES šalių pilietis, turi dirbti 5 metus, kad už savo atlyginimą galėtų įsigyti būstą. Tuo tarpu Lietuvoje reikia dirbti 14 metų, kad galėtum savo lėšomis įsigyti stogą virš galvos.
Finansų analitikai pripažįsta, kad retas mūsų šalies gyventojas gali įsigyti būstą nesinaudodamas bankų paskolomis. „Hansabanko” Privačių asmenų finansavimo departamento direktorė J.Gumuliauskienė neabejoja, kad kylant kainoms vis daugiau žmonių turės kreiptis į bankus paskolų.
„Dažnai tenka išgirsti, kad jau visi lietuviai prasiskolinę. Tačiau tai nėra tiesa. Tik penki procentai būsto savininkų nekilnojamąjį turtą įsigijo paėmę paskolas”, – teigė „Hansabanko” atstovė.
Lietuviai, pašnekovės pastebėjimu, jau nebe taip bijo skolintis – vien tik per pastaruosius metus būsto paskolų rinka išaugo 100 proc. Tačiau, palyginti su ES vidurkiu, būsto paskolų skvarba mūsų šalyje yra labai maža. Kitose Vakarų Europos šalyse apie 60-70 proc. būstų įsigyjama paėmus paskolas.
J.Gumuliauskienės teigimu, nuogąstavimams dėl paskolų rinkos griūties kol kas pagrindo nėra – iki šiol problemų dėl atsiskaitymo su banku iškyla tik vienetams privačių klientų.
Palankios sąlygos
Pernai Baltijos šalių būsto paskolų rinka siekė apie 4 mlrd. eurų, t.y. buvo net 30 kartų mažesnė nei Švedijos, kur gyvena panašus skaičius gyventojų kaip Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, 72 kartus mažesnė nei Olandijos ir net 280 kartų mažesnė už Vokietijos, turinčios didžiausią būsto paskolų rinką Europoje.
Bankininkai įsitikinę, jog paskolų rinka ir toliau sparčiai augs, juolab kad Lietuvoje būsto paskolų sąlygos – vienos geriausių Europoje. Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame 117 valstybių sąraše mūsų šalis pagal paskolų prieinamumą užima 5 vietą. Be to, Lietuvos bankai suteikia paskolas net 40 metų, nors kitose šalyse yra numatyta 25-30 metų riba. Lietuviams, pasiryžusiems pasiskolinti iš bankų, prireiks mažiausiai savų lėšų, o kai kuriems jų suteikiamos šimtaprocentinės paskolos.
Lietuvos komerciniai bankai bei užsienio bankų skyriai šių metų rugsėjo pabaigoje buvo suteikę 5,457 mlrd. litų būsto paskolų – 83,7 proc. daugiau nei prieš metus (2,971 mlrd. litų). Lietuvos bankas paskelbė, kad visos gyventojams išduotos paskolos per metus išaugo 88,3 proc., iki 7,266 mlrd. litų.
Būsto paskolų rinkoje pirmauja „Hansabankas”, SEB Vilniaus bankas, „Nord/LB Lietuva” bei „Sampo”, aktyviai rinkos dalį didinti siekia ir „Nordea”. „Hansabanko” duomenimis, iš 23 tūkst. klientų, kuriems buvo suteiktos būsto paskolos, pusė yra vilniečiai, penktadalis – klaipėdiečių ir 15 proc. – kauniečių. Iki šiol dažniausiai paskolas imdavo 35-45 metų gyventojai, tačiau pastaruoju metu į banką užsuka vis jaunesni žmonės.
Lina Navickaitė