Kalbėdami mes vartojame daug sparnuotų posakių apie sveikatą. Įdomiausia, kad beveik visus juos galima logiškai ir mediciniškai paaiškinti.
„Galva plyšta”
Galvą skauda pasikeitus galvos kraujagyslių spindžiui. Kraujagyslės yra elastingos. Jos plečiasi ir siaurėja, kad galėtų reguliuoti didesnį ar mažesnį kraujo srautą. Tačiau kai kada kraujo tėkmės pasikeitimas kraujagyslėse taip padidina įprastą jautrumą, kad galima išgirsti pulsavimą, kurį lydi skausmas. Būtent šis pulsavimas ir sukelia plyštančios galvos pojūtį.
„Keliai virpa”
Kartais išsigandus dreba keliai. Dėl to kalti adrenalino proveržiai. O jis, kaip žinome, išsiskiria kilus pavojui. Tačiau dažnai, pavyzdžiui, po automobilio avarijos, negalime pajudinti nei rankos, nei kojos. Kodėl? Kojos tarsi išstumia nereikalingą energiją, nuo kurios ir ima virpėti.
„Leipsta juokais, juokiasi iki dieglių”
Juokas – pramoga…, kol jis saikingas. Kai juokas trunka per ilgai, jis paliečia įvairias nervų sistemos sritis, sukeliančias ašaras. Bet jeigu žmogus iš juoko nebepajėgia valdyti savęs, jam gali sutraukti veido raumenis. Po to ištinka skrandžio sienelių, pilvo raumenų spazmai. Tai ir sudaro dieglių įspūdį.
„Plaukai pasišiaušė”
Iš tikrųjų galvos plaukai nepasišiaušia. Taip tik atrodo. Tačiau nustatyta, kad jie gali iškristi iš netikėtos ir stiprios baimės. Gyvūnų sugebėjimą pasišiaušti lemia būtinybė išsaugoti šiltą orą ir nesušalti arba išgąsdinti priešą.
„Liko išsižiojęs”
Tai yra nustebti. Nesąmoningas žandikaulio raumens susitraukinėjimas – įgimtas instinktas. Pasireiškia, kai mūsų dėmesį patraukia koks nepaprastai įdomus daiktas. Toks susitraukinėjimas verčia „išsižioti” ir tuo plačiau, kuo labiau mus stebina tai, ką matome.
„Varvina seiles”
Šią frazę galima paaiškinti taip: aistringai ko nors trokšti. Tai yra, malonaus daikto vaizdas ar kvapas stimuliuoja nervinius audinius. Jie susiję su liaukomis, išskiriančiomis seiles. Todėl ir „varva seilės”.
„Akys apsipylė krauju”
Stiprus stresas ir pyktis plečia akies kapiliarus ir zonas aplink akies rainelę. Tada akys atrodo tarsi užpiltos krauju. Tai gali būti primityvaus mechanizmo liekanos – tai sukeldavo baimę žiūrinčiajam ir padėdavo išvengti muštynių.
„Apėmė drebulys”
Šios frazės, kaip ir „skruzdėlės bėgioja po odą”, reikšmę galima apibūdinti vienu žodžiu: baimė. Iš tikrųjų drebulys menkai susijęs su baime, tačiau turi daug bendra su šalčiu. Jį sukelia nevalingas raumenų susitraukinėjimas. Esama ir šiokio tokio ryšio su baime: netikėtas išgąstis gali smarkiai padidinti kraujo tėkmę kraujagyslėse, dėl kurio įsijungia drebulio mechanizmas.