Iškreipti grožio standartai ir liguistas kūno tobulinimas į pavojingų ligų liūną kasmet įklampina šimtus jaunų lietuvaičių. Liekninamaisiais vaistais, pačių sugalvotomis bado dietomis, sekinančiomis sporto treniruotėmis kamuodami savo kūną įvairias psichologines problemas bando išspręsti ne tik merginos, bet ir vaikinai.
Skatina kompleksuoti
Nors įvairių šalių madų pasaulio rykliai vis dažniau kartoja, kad perkarusių kūnų era baigėsi, kasdienybė liudija kitką.
Į pašto dėžutes reguliariai atkeliauja neužsakyti žurnaliūkščiai su „sėkmingomis” lieknėjimo istorijomis. Lietuvoje neleidžiamas nė vienas brangus žurnalas, kurio puslapiuose nerastume bent vieno patarimo, kaip patobulinti kūno formas arba „stebuklingos” dietos receptų.
Net iš vaikiškų knygelių viršelių į mus žvelgia nenormaliai lieknos ir aukštos gražuolės. Drabužių parduotuvėse normalaus svorio mergina retai randa sau tinkamo dydžio drabužių. Manekenams siūti skudurėliai būtinai aptempia visai ne tuos apvalumus, kuriuos siekiama pabrėžti, apgaulingai padidindami kūno apimtis.
Įvairių kompleksų, nepatirtų išgyvenimų kamuojamam paaugliui tiek ir tereikia. Klaidingai manančius, kad kontroliuojant savo kūną lengviau pavyks kontroliuoti ir kitus kasdienio gyvenimo įvykius, vaikinus bei merginas ilgam apsėda pražūtinga lieknėjimo manija.
Lieknėjančių daugėja
Ketvirtus metus Lietuvoje veikiančio Valgymo sutrikimų centro Prevencijos projektų vadovės Ievos Brukaitės teigimu, maistą savo pikčiausiu priešu paverčiančių jaunų žmonių mūsų šalyje vis daugėja.
Kasmet centre, kuriame šią vasarą buvo atidarytas ir stacionarinis skyrius, gydosi keli šimtai 15-25 metų šalies gyventojų, daugiausiai merginų. Ketvirtadalį pacientų sudaro savo išvaizda nepatenkinti vaikinai.
Specialistė neabejoja, kad valgymo sutrikimų turinčių jaunuolių Lietuvoje ne šimtai, bet tūkstančiai.
Besilankydama ir bendraudama su įvairiuose miestuose gyvenančiais paaugliais, tarp jų – ir klaipėdiečiais, ji įsitikino, kad liguistai savo svoriu besirūpinančių jaunuolių sparčiai daugėja. Po paskaitų apie valgymo sutrikimų priežastis bei pasekmes I. Brukaitė sulaukdavo daugybės dėl savo ir draugų sveikatos susirūpinusių jaunų žmonių klausimų, verčiančių sunerimti.
Manoma, kad problemų dėl mitybos turi apie 5 proc. mūsų šalies gyventojų.
Maistas – priešas
Pašnekovė pasakojo, kad į Valgymo sutrikimų centro specialistus kreipiasi nuolat persivalgantys, bulimijos bei anoreksijos kamuojami jauni žmonės.
Medikai pastebėjo, kad pagalbos dažniausiai ieškoma po metų dvejų beprasmiško kūno kankinimo badaujant ar persivalgant. Tačiau pasitaikė pacientų, kurie tik po 10-12 metų savęs alinimo pripažino, kad serga.
I. Brukaitės žodžiais, kiekvieno susirgimo istorija unikali. Dažniausiai valgymo sutrikimai prasideda nuo sveikos mitybos principų laikymosi, įvairių dietų, organizmo „valymo” badaujant.
Vėliau beveik visai nustojama valgyti, valgoma ir vemiama, vartojamos neva liekninančios tabletės, iki išsekimo sportuojama.
Negalėdami iškęsti ilgalaikio alkio mitybos sutrikimų turintys žmonės persivalgo, vėl atsikrato maisto, badauja, nebegalėdami ištrūkti iš užburto rato.
Gali numirti
Anoreksija ar bulimija sergantys žmonės nesugeba objektyviai vertinti savo išvaizdos.
Badavimu save alinantys, kartais net mažiau nei 40 kilogramų sveriantys anorektikai veidrodyje mato storulius. Bulimikų svoris dažniausiai išlieka normalus, tačiau jie nuolat kartoja esą per stori.
Mitybos sutrikimų pasekmės organizmui tragiškos. Ligonius nuolat kamuoja depresija, nerimas, mintys apie maistą, jie apleidžia mokslus, darbą, konfliktuoja su šeimos nariais, draugais.
Pasak I. Brukaitės, kas ketvirtas centro pacientas dėl šių priežasčių bent kartą bandęs nusižudyti.
Labai pasikeičia tiek anorektikų, tiek bulimikų išvaizda – išsausėja, gelsvą ar pilkšvą atspalvį įgauna oda, slenka plaukai, lūžinėja nagai, nudyla dantų emalis, jie genda ir iškrenta.
Nesaikingas vidurius laisvinančių ir kitų „liekninančių” vaistų vartojimas, dažnas vėmimas sukelia rimtų komplikacijų. Taip iš organizmo išvaromi skysčiai. Todėl gali sutrikti širdies ritmas, kartais ji visai sustoja. Dažnai persivalgant gali plyšti skrandis. Tai irgi neretai baigiasi mirtimi.
Rizika išlieka
Mitybos sutrikimus, anot I. Brukaitės, gydyti yra labai sunku.
Neužtenka išmokyti sergantįjį normaliai valgyti. Reikia pašalinti pagrindinę, giliai sąmonėje slypinčią problemą, kurią asmuo ir bando išspręsti bausdamas savo kūną.
Šešių savaičių gydymo kurso, kai su pacientais bendraujama individualiai ir grupėse, užtenka ne visiems.
„Kai kurie pacientai tik paskutinėmis dienomis supranta, kam viso šito reikia”, – pastebėjo Prevencijos projektų vadovė.
Sveikimo procesas, kuriame, be gydytojo ir paciento, turi dalyvauti šeimos nariai, draugai, gali užtrukti ne vienerius metus. Tačiau rizika, kad liga sugrįš, išlieka visą gyvenimą.
Julija Gural