Naujas Farmacijos įstatymas kelia nerimą su korupcija kovojančioms institucijoms. Parengtas valdininkų kabinetuose teisės aktas suteikia neribotus įgaliojimus sveikatos apsaugos ministrui, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, kitoms valstybinėms institucijoms. Numatyta, kad tos pačios įstaigos išduos leidimus, licencijas farmacinei veiklai ir atliks kontrolės funkciją. Tai iš esmės prieštarauja skaidrumo principams.
Atsirado naujų landų
Seime pradėjus svarstyti Farmacijos įstatymą, paaiškėjo, kad jame yra daugybė spragų. Sveikatos apsaugos ministerijos kabinetuose pagimdytas projektas sulaukė daugybės pastabų. Pamačiusios šį valdininkų produktą už galvos griebėsi ne tik suinteresuotos grupės, bet ir politikai. Priekaištų Farmacijos įstatymui turi ir su korupcija kovojančios institucijos.
„Politinės partijos lėšų, reikalingų jų veiklai finansuoti, prašo iš farmacijos kompanijų. Mainais už tą paramą įstatymuose atsiranda palankios farmacijos verslui nuostatos. O juk čia susikerta daugybė interesų. Pavyzdžiui, formuojant kompensuojamųjų vaistų sąrašą. O kur dar gydytojų ir farmacininkų tarpusavio santykiai, kurie dažnai lemia, kokie vaistai bus skirti ligoniui. Todėl labai svarbu siekti, kad šiame sektoriuje būtų kuo daugiau skaidrumo”, – sako Rytis Juozapavičius, „Transparency international” Lietuvos skyriaus vadovas.
Šios su korupcija kovojančios organizacijos užsakymu Teisės projektų ir tyrimų centras atliko Farmacijos įstatymo projekto analizę. Pasak vieno iš jos autorių, centro tarybos nario advokato Kęstučio Čilinsko, naujasis įstatymas, lyginant su dabar galiojančiais farmacinę veiklą reguliuojančiais teisės aktais, nėra skaidresnis. Jame netgi galima įžvelgti naujų landų korupcijai.
„Įstatymo paskirtis – kiek įmanoma suderinti įvairių interesų grupių susikirtimus. Tačiau ši užduotis neatlikta. Susikoncentruota ties tuo, kad valstybinės, kontroliuojančios įstaigos įgytų daugiau teisių. Numatyta, kad žaidimo taisykles nustatys ne įstatymas, o tie, kurie jas vykdys. Ministrui ir už jo nugaros stovintiems valdininkams suteikiama įstatymo leidėjo funkcija. Tai neatitinka skaidrios teisėkūros principų”, – komentuoja K.Čilinskas.
Jo teigimu, įstatymo normos neaiškiai nustato institucijų kompetencijas, sudaromos sąlygos korupcijai – pareigūnų sprendimai priklauso ne nuo įstatymo nuostatų, o nuo valdininkų valios. Kitas trūkumas – įstatyme neįtvirtintos Europos teisės aktų nustatytos garantijos, susijusios su farmacijos verslu, nors jos yra svarbios ir pacientams, ir farmacininkams.
R.Juozapavičius kritiškai vertina, kad įstatymo projektas nebuvo derinamas su farmacijos verslo atstovais, pacientų organizacijomis. Apie jo esmines nuostatas, kurios svarbios beveik visiems Lietuvos gyventojams, nes yra tiesiogiai susijusios su jų sveikata, nebuvo diskutuojama viešai, taip pažeidžiant viešąjį visuomenės interesą. Tam pritaria ir Etinių farmacijos kompanijų atstovybių asociacijos vadovas Gintautas Barcys. „Paskutiniai projekto variantai neskelbti viešai, štai kodėl dabar, jį jau palaiminus Vyriausybei ir pasiekus Seimą, plūsta šimtai pasiūlymų ir pataisų”, – tikina jis.
Pacientų organizacijos nepatenkintos
Tvarkos, kurią nustatys ministras, ir mokesčių sąrašas – taip farmacininkai vadina jų veiklą reglamentuosiantį įstatymą.
„Valstybinių institucijų kontrolės funkcijos neatskirtos nuo klausimų, kurie turi būti svarstomi kartu su verslo subjektais. Taip sudaromos sąlygos viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktui. Paliekamos neribotos galimybės poįstatyminius aktus priimsiančioms institucijoms, neaiškiai apibrėžtos vienodos konkurencijos sąlygos visiems farmacijos verslo dalyviams”, – vardija trūkumus G.Barcys.
Asociacijos narys Andrius Nikanorovas piktinasi, kad nereceptinius vaistus, medicininės paskirties produktus Lietuvoje leidžiama reklamuoti be jokių apribojimų: „Ligoniams pasakojamos pasakos, o Vaistų kontrolės tarnyba nieko nedaro, tuo tarpu receptiniams vaistams taikomi labai griežti reikalavimai, dėl kurių pacientai nebegali gauti informacijos apie juos”.
G.Barcio įsitikinimu, iki šiol taikomos pernelyg mažos baudos už pažeidimus: „Jei už neleistiną reklamą skiriama tūkstančio litų bauda, o pelnai siekia milijonus, tai aišku, kad jokios įtakos tai neturės”. Deja, naujasis įstatymo projektas šioje srityje permainų į teigiamą pusę nenumato.
Pacientų atstovų organizacijų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė mano, kad kuriant naująjį įstatymą užmirštos pacientų teisės. V.Augustinienės manymu, nepagrįstai ribojama ligonių teisė į informaciją apie vaistus. „Gydytojai, išvykę į konferencijas, ekskursijas už farmacininkų pinigus, sugrįžę skiria jų vaistus pacientams, neapaiškindami, kuo tie vaistai geresni, kodėl reikia juos keisti”, – sako pacientų atstovė.
Pacientams taip pat nepatinka, kad įstatymas suteikia dar daugiau galių ministerijai, kitoms valstybės institucijoms. „Visi sprendimai ir taip Sveikatos apsaugos ministerijos rankose. Pavyzdžiui, Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybai, į kurią įtraukti ir pacientų atstovai, vadovauja sveikatos apsaugos ministras. Vadinasi, kad jis pats sau pataria ir save kontroliuoja. Argi taip turi būti?” – piktinasi V.Augustinienė.
Tuo tarpu į komisiją, kuri sprendžia, kokius vaistus įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą, kokius išbraukti, pacientų atstovų neįsileidžiama. Šioje komisijoje nėra ir farmacininkų atstovų, tuo jie taip pat nepatenkinti. Viską sprendžia valdininkai.
Pripažįsta turint trūkumų
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas farmacijos klausimais Eduardas Vaitkus įsitikinęs, kad įstatymo projektas daug tobulesnis ir skaidresnis už savo pirmtakus, kurie dabar reguliuoja farmacijos sektorių. Tačiau žada atsižvelgti į pasiūlymus.
„Pati didžiausia problema – kaip įveikti nematomus ryšius tarp gydytojų, medicinos ekspertų ir farmacijos kompanijų. Dalis jų susibūrusios į asociaciją, pasivadinusią etinių farmacijos kompanijų, tačiau dažnai elgiasi visai neetiškai. Tie ryšiai pasireiškia parašais, nuomonėmis, reikalavimais, pridengiant juos visuomenės gerove, interesais”, – aiškina E.Vaitkus.
Jis įžvelgia klastą ir kitoje barikadų pusėje: ministro patarėjo įsitikinimu, pacientų organizacijos taip pat gali būti ėriukas vilko kailyje: nors skelbiasi ginančios ligonius, iš tiesų už jų gali slypėti farmacijos verslo interesai.
Seimo narys Juozas Olekas, buvęs sveikatos apsaugos ministras, kurio laikais ir buvo pradėtas kurti šis įstatymas, aiškina, kad klaidų išvengti buvo labai sunku, nes farmacijos rinkoje sukasi 1 milijardas litų, susikerta gausybė interesų.
Seimo narys sutinka, kad pernelyg išplėsti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, ministerijos įgaliojimai, jie nėra pagrįsti, pačiame įstatyme per mažai reguliavimo. Kritiškai parlamentaras vertina tai, kad įstatymas numato daug naujų rinkliavų iš farmacijos kompanijų: „Kur vieno langelio principas, kurio siekiama kitose srityse?”
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Mindaugas Plieskis pripažįsta, kad įstatymą kai kuriose vietose reikia koreguoti: „Visko sudėti į įstatymą neįmanoma, todėl ir nueita šiuo keliu, kad kai kurią tvarką reglamentuos poįstatyminiai aktai. O dėl galios koncentracijos galima kai ką keisti, tačiau būtina laikytis ES direktyvų, kurios dalį tų galių mums ir suteikia”.
M.Plieskis neigia, kad farmacininkams atsiras daug naujų rinkliavų. Kita vertus, tai lemia įstatymai, pagal kuriuos kontroliuojančios institucijos tik nedidelę dalį finansavimo gauna iš biudžeto, o kitką turi užsidirbti pačios. Tarnyba žada griežčiau kovoti su klaidinančia reklama. Kuriamas naujas reklamos kontrolės ir baudų mechanizmas, kuris sugriežtins atsakomybę ir numatys didesnes baudas.
Sprendimai gimsta kabinetuose
Prezidento Valdo Adamkaus patarėja sveikatos klausimais Raimonda Janonienė sako, kad didžiausia problema – sveikatos apsaugos sistemos uždarumas, o kai ji uždara, kyla abejonių dėl skaidrumo: „Niekas negali gauti platesnės informacijos, sprendimai gimsta uždaruose posėdžiuose. Jei taip gims ir tvarka, susijusi su farmacijos sektoriaus veiklos reglamentavimu, kurią įstatymas įgalioja nustatyti ministrą, abejonių bus dar daugiau”.
Patarėjos siūlymu, parengti ir nustatyti pagrindinius kriterijus galėtų Vyriausybė, kaip buvo su bazine kompensuojamųjų vaistų kaina (jos skaičiavimo kriterijai buvo nustatyti Vyriausybės nutarimu). Šio principo R.Janonienė ragina laikytis ir reglamentuojant farmacinę veiklą.
„Reikėtų nustatyti ir viešus kriterijus, pagal kuriuos vieni vaistai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašą, o kiti išbraukiami”, – sako patarėja.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Kęstutis Zaborskas daugiausiai nesusipratimų įžvelgia tame, kad Farmacijos įstatymo projektas suteikia įgaliojimus toms pačioms institucijoms išduoti leidimus, licencijas ir kontroliuoti: „Tokia praktika labai ydinga, šios funkcijos turi būti griežtai atskirtos, nes tai būtina skaidrumo sąlyga”.
Kitas trūkumas – daug svarbių, galima sakyti, esminių farmacinės veiklos reguliavimo principų įstatyme nenumatyti, juos reglamentuos poįstatyminiai aktai, ministro įsakymai. „Šis įstatymas labai svarbus visuomenei, todėl siūlau išeitį – poįstatyminius aktus parengti jau dabar ir prijungti prie įstatymo projekto. Tai labai praskaidrintų procesą”, – pataria STT atstovas.
K.Zaborskas atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose visko nenumatysi, išlieka atskirų asmenų veikimo laisvė, žmogiškasis faktorius. Todėl neišvengiama būtinybė kuo skubiau priimti jau parengtą Tarnautojų elgesio kodeksą. Tai būtų didelis žingsnis į priekį kovojant su korupcija įvairiose srityse, taip pat ir sveikatos sistemoje.
Giedrė Budvytienė