Trylikos hektarų teritorijoje prie Lietuvos jūrų muziejaus planuojama įrengti delfinų terapijos centrą. Architektė Kristina Jurkutė pateikė net dvi idėjas.
„Galime pasidžiaugti šiuo darbu”, – sakė Teritorijų planavimo komiteto nariai, kai jiems buvo pristatyta žemės sklypo Smiltynės g. 3 ir šalia esančios teritorijos detaliojo plano koncepcija.
Architektė Kristina Jurkutė komiteto nariams pateikė du galimus sprendimus. Trylikos hektarų teritorijoje prie Lietuvos jūrų muziejaus, kur planuojama įrengti delfinų terapijos centrą, turėtų atsirasti ir atviras baseinas – lagūna, laboratorijos, sveikatingumo ir pramogų centras su baseinais, pirčių kompleksais, kavinėmis bei restoranais. Numatyta, kur galės apsigyventi sveikatingumo centro klientai, vietos automobilių stovėjimo aikštelėms.
Pasak koncepcijos autorės, visus statinius ketinama „įgilinti”, kad kuo mažiau būtų darkoma aplinka. Mažesnių pastatų stogus planuojama apželdinti.
Komiteto nariai teiravosi, kur ketinama panaudoti iškastą žemę bei kaip bus šildomas vanduo baseinuose.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė priminė, jog kaip panaudoti iškastą žemę, praktikos turima dar nuo muziejaus statybos laikų, o dėl energijos panaudojimo – kaip tik šiuo metu Danijos specialistai atlieka studiją.
Kaimynystėje įsikūrusio ir pretenzijų dėl šios teritorijos turėjusio Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro atstovų nutarta klausti nuomonės dėl jų sklypo detaliojo plano. Naujojoje koncepcijoje šis sklypas paliktas „balta dėme”, o detaliojo plano centras iki šiol neturi.
Nors rengiamas sklypo Smiltynės g. 3 detalusis planas idealiai atitinka 1994 metais patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinį planą, Jūrų muziejaus direktorė ir projektuotojai ketina susitikti ir su Nacionalinio parko vadovais, ir su aplinkos apsaugos specialistais. Tam, kad, kaip replikavo politikai, „prasidėjus statyboms neatvažiuotų komisijos su buldozeriais”.
Livija Grajauskienė