Pašto dėžutėje jūs aptinkate pranešimą, kad laimėjote loterijoje, kurioje ne tik niekada nedalyvavote, bet ir niekada negirdėjote apie ją. Sveikiname, jūs ne vieninteliai. „Laimės laiškai” keliauja po Europą tarsi balandžiai.
Vien tik Didžiojoje Britanijoje praėjusiais metais daugiau kaip 2 mln. žmonių gavo pranešimus apie laimėjimą. Iš 2 milijonų „laimės kūdikių” 137 tūkstančiai paskambino nurodytu telefonu ir tokiu būdu kiekvienas „loterijai” padovanojo vidutiniškai po 53 svarus sterlingų.
Mechanizmas paprastas. Skambinantieji įjungiami į „Premium Rate” liniją, kurios pokalbio minutė kainuoja 1,5 svaro sterlingų. Po to, kai linijoje jūs būsite užlaikyti 15-20 minučių, sužinosite, kad laimėjote viso labo kamerą ir už prizo pašto išlaidas turite išsiųsti firmai atitinkamą sumą. „Laimingiausieji” gauna čekį, kurį pateikus galima nusipirkti pigiausią „muilinę” kokioje nors sunkiai randamoje parduotuvėje.
Vasarį viena Hadersfyldo firma išsiuntė laiškus po visą Didžiąją Britaniją ir pranešė, kad loterijos laimėjimas siekia 75 tūkst. svarų sterlingų. Ir jei jūs atsidursite tarp tų, kuriems neatiteko pagrindinis prizas, mažiausiai, ką jūs gausite, – 1 tūkst. svarų sterlingų. „Laimės laiško” įkandin pasileido viena iš seniausių Didžiosios Britanijos vartotojų teisių apsaugos organizacijų „Which?” Pasakoja organizacijos darbuotoja Paskelė Žizel: „Mes paskambinome nurodytu telefonu. Kai tik ragelyje pasigirdo signalas, mus sujungė su mokama linija. Po „pokalbio” su autoatsakikliu pavyko sužinoti, kad prizas sumažėjo iki 100 svarų sterlingų. Skambutis kainavo 10,5 svaro. Toliau dar gražiau. Autoatsakiklis pranešė, kad jei paskambinsime kitu telefonu, ten tikrai lauks 1000 svarų sterlingų vertės prizas”.
Tokios firmos retkarčiais leidžia kažką išlošti, kad pritrauktų kuo daugiau patiklių žmonių. Tiesa, jei jums ką nors ir pavyktų išlošti, tuo paprastai nebus įmanoma pasinaudoti, pavyzdžiui, suteikta nuolaida labai brangiai kelionei.
Kovoti su laimės pardavėjais labai sunku – šiandien jie atsiranda, rytoj jų jau nebėra. Visa bėda yra ta, kad baudų dydis, palyginti su sukčių pajamomis, beveik niekis. Visai neseniai buvo uždaryta firma „Purple Rock Solutions”, per savo egzistavimo laiką „išmelžusi” iš žmonių 500 tūkst. svarų sterlingų. Bauda siekė 10 proc., t.y. 2 proc. visų pajamų.
„Daugelis tokių firmų įtraukia visas išlaidas į savo verslo planą”, – sako organizacijos „Premium Rate Association”, kontroliuojančios mokamas telefono linijas, darbuotoja Keitė Gerosa.
Mokamas telefonas – ne vieninteliai spąstai. Kitos firmos praneša, kad jūs išlošėte, pavyzdžiui, brangias atostogas Floridoje. Taigi paprašo atsiųsti jūsų duomenis. Vos tik jūs išsiunčiate ką nors, jūs jau ant kabliuko. Po truputį iš jūsų bus išviliojamos nedidelės sumos einamoms išlaidoms padengti, bilietams užsakyti, kurjerių paslaugoms apmokėti ir t.t. Laikui bėgant pinigų vis nepakaks. O aukoms, pabandžiusioms išeiti iš žaidimo, dažnai bus taikomas psichologinis spaudimas.
„Office of Fair Trading” ryšių su visuomene vadybininkas Maiklas Bartas: „Žmonės dažnai patys kalti, kad pakliūva į sukčių rankas. Mūsų tinklalapyje mes ne tik reguliariai nurodome didžiausių „loterijų” pavadinimus, bet ir patariame, kaip išvengti nuostolių. Jei jums ką nors siūlo nemokamai, tai ne kas kita kaip masalas. O spąstai bus vėliau”.
Užuot pailsėję pietuose jūs ne tik prarasite savo laiką ir pinigus, nekalbant jau apie moralinę žalą, bet ir būsite užversti laiškais. Reikalas tas, kad firmos pelnosi ne tik iš telefono skambučių, bet ir jūsų adreso, pardavinėdamos jį „kolegoms”. Pastarieji savo ruožtu perparduoda kitiems.
Kaip elgtis?
• Neatsakinėkite į svetimus laiškus ir neskambinkite nurodytais telefonais.
• Jei jums paskambino ir paprašė paspausti mygtuką 1, 2, 3, nedarykite to. Nuspausti mygtukai reikš sutikimą, ir jūs tučtuojau būsite perjungti į mokamą liniją.
• Nenurodinėkite savo banko duomenų, kreditinių kortelių numerių, nepervedinėkite pinigų.
• Išsaugokite visus laiškus, visus kontaktus. Jei jus apgavo, nesidrovėdami kreipkitės į savo regiono vartotojų teisių apsaugos organizacijas.
Kur ieškoti pagalbos?
Didžiojoje Britanijoje – į vartotojų teisių apsaugos organizaciją „Which?”, adresas internete – www.which.co.uk; organizaciją „Premium Rate”, kontroliuojančią mokamus skambučius, – www.icstis.org.uk.
Kitų Europos šalių gyventojams – vartotojų teisių apsaugos organizacijų koordinates įvairiose Europos šalyse, taip pat kitos naudingos informacijos galite rasti šiais adresais: www.econsumer.gov (informacija 6 kalbomis), www.beuc.org