Miesto tarybos nario Jono Balčiaus žmona savęs neatpažįsta…

Pastaraisiais metais Lietuvoje populiaru domėtis Indijos dvasingumo tradicijomis. Žmonės siekia asmenybės tobulėjimo, nori geriau pažinti save ir pasaulį, atskleisti individualumą. Tai neaplenkė ir Dzūkijos sostinės. „Joga – žmogaus kelias į savęs pažinimą ir savirealizaciją. Šiuo keliu gali eiti kiekvienas”, – pokalbį pradėjo Alytaus miesto savivaldybės tarybos nario, verslininko Jono Balčiaus žmona 51 metų Elytė Balčiuvienė, viena pirmųjų prieš pusantrų metų duris atvėrusio jogos centro „Astėja” lankytojų.

Puoselėjo viltį praktikuoti jogą

Elytė pasakojo anksčiau apie jogą mažai žinojusi, o išgirdusi, kad kas nors ją praktikuoja, manydavo, jog tie žmonės išskirtiniai, turi ypatingų gebėjimų: „Aš jais gėrėjausi, gal kiek pavydėjau, o sielos kertelėje puoselėjau viltį kada nors pati tai daryti”.
Proga šią svajonę paversti tikrove pasitaikė maždaug prieš pusantrų metų. „Tai kaip Dievo dovana – mūsų šeima įsikūrė nuosavame name, kuriame pradėjo veikti ir jogos centras”, – sakė Elytė ir pridūrė, kad dar vykstant namo statyboms šeima planavo čia kurti jogos centrą, ieškojo galimybių, kaip įgyvendinti šį sumanymą.
Į Balčių kvietimą atsiliepė Respublikinė jogos mokykla (įkūrėjas – mokytojas Levas Bechakas), siekianti suteikti šansą jogą praktikuoti visiems norintiems. Mokykloje mokoma remiantis klasikinės jogos praktika, tačiau analizuojamos ir sintezuojamos įvairių jogos krypčių, mokyklų technikos, padedančios asmenybei tobulėti.
Alytaus jogos centro pavadinimas „Astėja” reiškia vieną iš penkių klasikinės jogos moralinių etinių principų „nevogti”, t.y. nevalia geisti svetimo gero ir savintis tau nepriklausančių daiktų, minčių, nuopelnų. Įstaiga atvira visiems žmonėms. Jogos mokyme nėra nieko tokio (nei praktikų, nei asanų), ko negalėtų atlikti bet kuris centro lankytojas.

Kad ugnis neužgestų, ją reikia nuolat pažarstyti

Elytė, kaip ir nemaža grupelė kitų žmonių, yra viena pirmųjų klubo lankytojų. Ji stengiasi nepraleisti nė vieno užsiėmimo. Lankyti jogos užsiėmimus kartu su bendraminčiais labai svarbu, tai pamažu įdegančią ugnį – kad ši neužgestų, reikia nuolat pažarstyti…
Maždaug per metus jogos centre suteikiama žinių, išmokoma technikų, ir mokinys gauna bazinio kurso baigimo diplomą. Tuomet jis gali savarankiškai tęsti ieškojimus, lengvai įsilieti į bet kurią kitą jogos grupę. Jeigu patiko Respublikinėje jogos mokykloje, – likti ir toliau gausinti savo įgūdžius. Alytuje taip pat nemažai žmonių, baigę bazinį kursą, pasiliko siekti tolesnio pažinimo.

Kūno, proto ir dvasios harmonija

E.Balčiuvienė pasakoja, kad joga jai pirmiausia padėjusi atrasti ramybę ir suvokti, kaip svarbu save mylėti, ką reiškia iš tikrųjų gyventi, o ne egzistuoti. „Joga – tai žmogaus kelias į savęs pažinimą ir savirealizaciją. Šiuo keliu gali eiti kiekvienas”, – sako Elytė ir prasitaria, kad pradėjusi praktikuoti jogą atrado tokių savo savybių, apie kurias anksčiau nė nenutuokusi, ėmė gyventi santarvėje su savimi, nesigraužti dėl to, ko neturi ar negali turėti, – tiesiog išmoko džiaugtis gyvenimu.
Pašnekovė prisipažįsta – iš jogos jai labiausiai patinka tai, kas sunkiausia. „Tuomet įdedi daugiausia pastangų, kiekvieną kartą su meile ir atsidavimu sieki tikslo, o galiausiai pavyksta. Tas didžiulis džiaugsmas atlikus mažą asaną suteikia tokį pasitikėjimą, kad, rodos, nieko nėra šiame gyvenime, ko aš negalėčiau pasiekti”, – pasakoja Elytė.
Moteriai šį jausmą teko patirti mokantis atlikti „Arbxa Čakrasana” asaną. „Daug prie jos dirbau, o kai pagaliau pasisekė ją atlikti, jaučiausi nepaprastai laiminga. „Aš galiu” – pasakiau sau”, – atviravo E.Balčiuvienė. Pasak jos, asanos padeda žmogui ne tik pajausti savo kūną, bet ir sukoncentruoti mintis, suteikti dvasiai skaidrumo. Pagrįstai sakoma, kad joga – tai kūno, proto ir dvasios harmonija.

Dieną pradeda braidžiodama po rasotą žolę

Besimokantysis jogą turėtų praktikuoti ne tik klube su bendraminčiais, bet ir individualiai namie. Geriausiai tai daryti rytais.
„Aš dieną pradedu septintą valandą. Kiekvieną rytą pievoje braidau po rasotą žolę, o vėliau atlieku visas kitas jogos praktikas”, – pasakojo Elytė. Tam skirianti apie valandą, nors, pagal mokymus, pakanka ir 15-20 minučių, mat sudaryti specialūs pratimų kompleksai, kad žmogus prieš darbo dieną pasikrautų teigiamos energijos.
Taip ji daro kiekvieną dieną, neišskiria nė savaitgalių. Panašiai rytą pradeda ir Elytės vyras Jonas. Šis joga susidomėjo vėliau, tad šioje srityje ji toliau pažengusi.
Paklausta, ką davė joga, Elytė atsako: „Lengviausia atsakyti, kad numečiau apie 17 kilogramų svorio ir dabar jaučiuosi puikiai”.
Moteris ne iš karto pastebėjo rezultatus – iš pradžių sulieknėjo 5 kilogramais, vėliau net nesisverdavo – tiesiog jautė, kaip kūnas grakštėja, tvirtėja raumenys.
„Būna akimirkų, kai savęs neatpažįstu: mano kūnas labai pasikeitė, tapo lankstus ir lengvas, o ir dvasiškai jaučiuosi gerokai turtingesnė”, – kalbėjo Elytė, o pokalbį baigė mintimi, kad joga jaunam žmogui padeda būti gražiam, o vyresniam – ilgiau išlikti jaunam ir gražiam.

Aistė Griškonytė