Jaunimo politika – veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą.
Taip pat veikla, kuria siekiama visuomenės ir atskirų jos grupių supratimo bei tolerancijos jauniems žmonėms. Tokį jaunimo politikos apibrėžimą pateikia LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas – pagrindinis jaunimo politiką reglamentuojantis teisės aktas.
Jaunimo politikos pagrindų įstatyme, priimtame 2003 m. gruodžio 4 d., įtvirtintos pagrindinės jaunimo politikos sąvokos, nustatomi šios politikos įgyvendinimo principai, apibrėžiamos jaunimo politikos sritys. Itin svarbi įstatymo dalis – jaunimo politiką organizuojančių ir valdančių institucijų įtvirtinimas nacionaliniame ir savivaldybių lygmenyje. Įstatyme pirmą kartą įtvirtintos jaunimo organizacijos bei jaunimo organizacijų tarybų sąvokos. Savo vietą jaunimo politikos pagrindų įstatyme atrado ir jaunimo neformalus ugdymas – viena iš aktualiausių šiandieninių jaunimo politikos sričių.
Šiame įstatyme įtvirtinti ir regioninės jaunimo politikos pagrindai. Jame nustatomos institucijos, formuojančios ir įgyvendinančios jaunimo politiką, iš jų ypatingą dėmesį skiriant savivaldybės jaunimo reikalų taryboms bei jaunimo reikalų koordinatoriams. Regioninė jaunimo politika yra vienas aktualiausių jaunimo politikos klausimų, kuriam daug dėmesio skiria ne tik valstybinės ir savivaldybių institucijos, bet ir pačios jaunimo organizacijos.
Tapimas Europos Sąjungos nare Lietuvai atvėrė naujas galimybes dalyvauti ES jaunimo politikos formavime. Ši nauja veiklos erdvė suteiks Lietuvai galimybių įgyti patirties, padės nusistatyti bendruosius tikslus atsižvelgiant į šalies kontekstą. Jau naujajame Jaunimo politikos pagrindų įstatyme atsispindi kai kurios Europos Komisijos Baltosios knygos „Naujas postūmis Europos jaunimui” nuostatos.
Pagrindinės valstybinės institucijos, įgyvendinančios ir formuojančios Lietuvos jaunimo politiką, yra: LR Seimo Jaunimo ir sporto komisija; Socialinės apsaugos ir darbo ministerija; Valstybinė jaunimo reikalų taryba; savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriai.
Svarbus vaidmuo tenka Valstybinei jaunimo reikalų tarybai, kuri dėl ypatingos formavimo tvarkos (tarybą sudaro 6 valstybinių institucijų ir įstaigų atstovai ir 6 jaunimo organizacijų atstovai, kuriuos deleguoja Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) yra efektyviai funkcionuojanti ekspertinė institucija, formuojanti pagrindines jaunimo politikos gaires, užtikrinanti jaunimo politikos įgyvendinimą, skirstanti valstybės paramą jaunimo organizacijoms.
www.socmin. lt