Žinomo knygyno „Septynios vienatvės” bankroto byla prasidėjo, buvusio „Laisvės” kino teatro – baigėsi
„Yra dvi alternatyvos: arba darai verslą, arba kultūrą. Jei nori daryti kultūrą, reikia turėti labai daug pinigų. Aš jau pavargau nuo vis augančių ir iš paskos besivelkančių skolų, todėl pati sau inicijavau bankroto bylą”, – sakė knygyno „Septynios vienatvės” direktorė Valentina Navakauskaitė.
Graži, bet trumpa biografija
„Rugsėjo 15 dieną Kauno apygardos teisme knygynui „Septynios vienatvės” iškelta bankroto byla dėl nemokumo. Per keturiasdešimt dienų sprendimas įsiteisės po atitinkamų procedūrų”, – patvirtino bankroto bylos administratorius Vladislovas Algirdas Zamaras.
Šį knygyną 1996 metais įkūrė uždaroji akcinė bendrovė „Septynios vienatvės”, kurioje yra du akcininkai: poetas Kęstutis Navakas ir Valentina Navakauskaitė, turinti nemažą darbo knygynuose patirtį. 1996-ųjų rudenį knygynas atvėrė duris Senamiestyje, M.Daukšos gatvėje. Gražias, suremontuotas patalpas pirmajame aukšte ir rūsyje „Septynios vienatvės” nuomojosi.
Tuoj po įkurtuvių šis knygynas tapo ryškiu kultūrinės traukos centru. Čia dažnai vyko kūrybos vakarai, susitikimai su menininkais, naujų knygų pristatymai, šmaikščios diskusijos prie taurės raudonojo vyno. Šiems menininkų ir jų gerbėjų suėjimams keletą metų išradingai dirigavo poetas Kęstutis Navakas, tačiau po kurio laiko jie nutrūko.
„Septynios vienatvės” – jau istorija. Su finansinėmis problemomis ėmėme susidurti netrukus po įkurtuvių. Be to, Senamiestyje nesulaukdavome daug pirkėjų ir jų tolydžio mažėjo. Kęstučiui nustojus vesti kultūrinius renginius, knygynas dar labiau ėmė gesti”, – minoriškai kalba V.Navakauskaitė.
Centras netapo išsigelbėjimu
Ilgametę darbo knygynuose patirtį turėjusi Valentina Navakauskaitė ryžosi kraustytis iš Senamiesčio: „Reikėjo kažką daryti – prekyba beveik numirė, žmonių srautai labai maži”.
Pernai sausį „Septynios vienatvės” įsikūrė S.Daukanto gatvėje, išsinuomotose patalpose šalia Pasaulio lietuvių centro. Vieta strategiškai labai gera – miesto „širdis”, šalia – aukštosios mokyklos, daug praeivių. Po truputį imta atnaujinti ir knygyno kultūrinę reputaciją – vėl pradėti rengti knygų pristatymai, susitikimai su autoriais.
„Maždaug pusmetį bandžiau išlaikyti abu knygynus, paskui Senamiestyje esančio taško atsisakiau. Knygų pirkimas S.Daukanto gatvėje buvo daug geresnis, tačiau greitai paaiškėjo, kad einame „į minusą”, nes patalpų nuomos kaina labai didelė, be to, smaugia senos skolos. Ko gero, nereikėjo „Septynioms vienatvėms” kraustytis į centrą – tai pasirodė pernelyg brangus užmojis”, – pripažįsta Valentina Navakauskaitė.
Tiksliai neįvardydama nuomos įkainių, ji užsiminė, kad S.Daukanto gatvėje už patalpas mokėjo daugiau nei dvigubai, palyginus su Senamiesčiu. Nekilnojamojo turto specialistų duomenimis, už 1 kvadratinį metrą komercinio ploto Laisvės alėjoje mokama apie 140 litų, artimose jos prieigose – 50-80 litų.
Dar kurį laiką bandžiusi gelbėti savo verslą, kuris jos širdžiai buvo artimas ne tiek dėl pinigų, kiek dėl bendravimo su meno pasaulio žmonėmis, knygyno direktorė pasidavė. Bandymai skolintis, susitarimai dėl mokėjimų atidėjimo tik trumpam atitolindavo gresiantį bankrotą.
„Birželį jau prasidėjo rengimasis knygyno „pakasynoms”. Dabar, kai „Septynioms vienatvėms” iškeltas bankrotas, pajutau palengvėjimą. Ar ateityje užsiimsiu knygų prekybos verslu? Manau, kad ne. Vien pardavinėti man neįdomu: juk knyga – ne dešra ar kojinės. Sujungti prekybą ir kultūrinius dalykus reikia daug pinigų, daug talkininkų. Vienai traukti šitą vežimą per sunku”, – kalbėjo bankrutuojančio knygyno vadovė. Ji užsiminė, kad netolimoje ateityje ketina išvykti iš Lietuvos į kurią nors Europos šalį ir ten pasiieškoti darbo, nes reikia pinigų.
Kaip dingo „Laisvė”
„Rugsėjo 15 dieną UAB „Laisvės” kino teatras pripažinta bankrutavusia, prasidės jos likvidavimas. Bankroto byla tęsėsi ilgai – nuo 2002 metų vasario 12 dienos”, – taip į „Kauno dienos” klausimą apie seniai neegzistuojančio kino teatro bankrotą atsakyta Kauno apygardos teismo civilinių bylų raštinėje.
„Laisvės” kino teatro bankroto priešistoriją „Kauno diena” yra išsamiai aprašiusi pernai kovo mėnesį. Priminsime: Kauno savivaldybė, vadovaujama tuometinio mero Gedimino Budniko, 2001 metų pradžioje surengė šio jai priklausiusio nuostolingai dirbusio objekto aukcioną. Prieš tai sausio pradžioje buvo pakeisti kino teatro vadovai. Jo direktoriumi tapo Laisvės sąjungos narys lakūnas Algimantas Žėruolis (tragiškai žuvęs šiemet vasarą), o pavaduotoju – buvęs LNK televizijos laidos „Tai bent šeimynėlė” vedėjas Gediminas Juodeika.
Tų pačių metų vasario 9 dieną Kaunas jau turėjo kitą merą – Eriką Tamašauską. Mieste kasmet keitėsi merai, keitėsi ir pastatų Laisvės alėjoje šeimininkai. Po 2001 metų vasario 19 dieną įvykusio viešojo pirkimo konkurso G.Juodeika palypėjo karjeros laiptais aukštyn – tapo privatizuotos bendrovės direktoriumi. Kauno savivaldybei priklausiusias 76,2 proc. akcijų už 2 mln. litų įsigijo verslininkas Borisas Mazuchas.
Tačiau ir pasikeitus savininkams kino teatras neatsigavo. Po keturių mėnesių buvo atliktas toks sandoris: UAB „Laisvės” kino teatras vadovai, esą norėdami sustabdyti skolų didėjimą, pardavė bendrovei „Galinta ir partneriai” akcijų už 400 tūkstančių litų, už jas atiduodami pastatą Laisvės alėjoje. Vienas iš „Galintos ir partnerių” akcininkų – tas pats B.Mazuchas. Vyko ir kiti akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai su bendrovėmis, siejamomis su B.Mazuchu („Komgama”, bendra Lietuvos ir Izraelio įmonė „Mazuch ir Mazuch” ir kt.) Tai sukėlė įtarimų Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Stambiausi UAB „Laisvės” kino teatras kreditoriai – Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodros” Kauno skyrius pareikalavo paskelbti tyčinį „Laisvės” bankrotą.
Buvusio „Laisvės” kino teatro patalpose porą metų veikė klubas „Combo”, o dabar ten raudonomis iškabomis vilioja rusiško kolorito naktinis klubas „Metelica”. Su B.Mazucho vardu siejamas ir „Kanklių” bei „Planetos” kino teatrų privatizavimas.
Rūta Kanopkaitė