Įstatymo spragos verčia pirmiausia griebtis popierių, o tik paskui gydyti

Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje pasitaikė atvejų, kai Priėmimo skyrius artimiesiems nesuteikė informacijos apie čia gydomą pacientą arba buvo reikalaujama giminystę įrodančių dokumentų iš giminių, panorusių aplankyti ligonį Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Gydymo įstaiga telefonu neteikia informacijos apie ligonio sveikatą. Tokia tvarka ligoninėje nuo šių metų sausio 1 dienos, kai įsigaliojo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.

Reikalingas rašytinis paciento sutikimas

Įstatymas numato, kad visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę ir prognozes laikoma konfidencialia. Jos saugojimo tvarką nustato įstatymai ir sveikatos apsaugos ministro tvirtinami teisės aktai.
Konfidenciali informacija kitiems asmenims gali būti suteikta tik turint rašytinį paciento sutikimą. Kai pacientas praradęs sąmonę ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti teikiama paciento atstovui, sutuoktiniui, tėvams ar pilnamečiams vaikams.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas nurodo, jog paciento atstovais gali būti tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai.

Dar sudėtingesnė nepilnamečių padėtis

Ligoninės direktoriaus pareigas laikinai einantis Vytautas Špucis priminė, kad, ligoniui atvykus į Priėmimo skyrių, pirmiausia užpildoma paciento (jo atstovo) sutikimo dėl tyrimo, gydymo ir informacijos apie jį teikimo forma. Šioje sąmoningas ligonis privalo įrašyti vardus ir pavardes tų artimųjų, kuriems leidžia tiesiogiai gauti duomenų apie sveikatą, ir pasirašyti. Pacientas taip pat turi pasirašyti sutinkąs, kad informacija apie jo buvimą ligoninėje būtų teikiama ir telefonu. Jeigu pacientas į gydymo įstaigą atvežamas nesąmoningas, pats užpildyti minėtos formos ir pasirašyti negali, tai turi padaryti ligonį atlydėjęs artimas žmogus ar paciento atstovas.
Ypač keblu, kai sąmonę praradęs pacientas atvežamas iš įvykio vietos. Pavyzdžiui, iš eismo nelaimės ar dėl ūmaus sveikatos sutrikimo rastas parkritęs gatvėje. Pastaraisiais atvejais pagal įstatymą ligoninės Priėmimo skyrius netgi negali teikti informacijos apie paciento buvimą gydymo įstaigoje. „Reikėtų kreiptis į policiją ir pranešti, kad žmogus dingo, nes mes negalime sakyti, jog jis ligoninėje”,- sakė V.Špucis.
Pasak jo, dar sudėtingesnė nepilnamečių padėtis. Remiantis įstatymu, jiems reikalingas abiejų tėvų sutikimas atlikti procedūras. „Padėtis vos ne tragiška: tėvai išsivažinėję po užsienius. Nepilnamečius dažniausiai atveda močiutės. O šios arba pasirašo, arba ne, nes bijo. Tėvai, grįžę iš užsienio, gali ligoninei pareikšti pretenzijas, kad neturėjome teisės gydyti ar operuoti be jų sutikimo”. Įstatymas numato, jog tarp nepilnamečio ir jo atstovų kilus nesutarimų diagnostikos ir gydymo metodikas parenka gydytojų konsiliumas. „Paprastai taip ir darome”,- tvirtino V.Špucis.
Remiantis įstatymu, pacientas turi teisę prašyti, kad jo lėšomis būtų padarytos ligos istorijos ir kitų medicinos dokumentų kopijos. Reikia sumokėti ir už rentgeno nuotraukas, jei ligonis jas nori pasiimti. „Jeigu pacientams šitų dalykų prireikia, jie mokėti nenori, o tiesiog reikalauja duoti”,- teigia laikinasis direktorius.

Ligonis gali įrašyti kelių artimųjų vardus ir pavardes

Sąmoningi pacientai ar jį atlydėję artimieji pildydami formą dažniausiai įrašo vardą ir pavardę vieno asmens, kuriam patiki tiesiogiai teikti informaciją apie ligonio sveikatą. Kadangi kitiems artimiesiems ji neteikiama, atsiranda keblumų. „Niekas nedraudžia ligoniui ar jo atstovui į formą įrašyti kelių artimųjų vardų ir pavardžių, kad būtų išvengta nesusipratimų”,- pataria V.Špucis.
Kitas atvejis, kai nesąmoningas pacientas iš įvykio vietos atsiduria ligoninėje, o artimieji nežino. Tada jie telefonu teiraujasi Priėmimo skyriuje. „Tuomet mes nusižengiame įstatymui ir pasakome, kad toks žmogus paguldytas į ligoninę, tačiau neinformuojame kur. Esant tokiai padėčiai, paciento artimieji turi kreiptis į Priėmimo skyrių su giminystės ryšius įrodančiais dokumentais, kad gautų informaciją, kur jis gydomas”,- aiškino pašnekovas.
Iš artimųjų Priėmimo skyriuje reikalaujama paso arba santuokos liudijimo.

Laikinasis direktorius ir advokatas įstatymo spragas vertina kritiškai

V.Špucio ir pokalbyje dalyvavusio advokato Vytauto Kucevičiaus nuomone, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą kūrė ne praktikai, o teoretikai. Jų tvirtinimu, nemaža dalis įstatyme reglamentuotų nuostatų nenaudingos nei pacientams, nei ligoninei.
„Įstatymas nėra rimtas. Jis tobulintinas, nes daug spragų, nors kad toks priimtas, gerai. Didžiulė nesąmonė, jog Priėmimo skyriuje pirmiausia reikia griebtis popierių, o tik paskui teikti medicinos paslaugas. Turėtų būti atvirkščiai. Įstatyme privelta daug biurokratizmo, medikai turi užpildyti daugybę dokumentų ir priversti taip elgtis, nes bijo atsakomybės. Mat kilus problemų, tikrinant auditui būtų užfiksuota medikų pažeidimų”,- mano V.Kucevičius.
V.Špucis ir V.Kucevičius kritiškai vertina dar vieną įstatymo nuostatą. Antai jeigu ligonio tolesnis buvimas sveikatos priežiūros įstaigoje mediciniškai nepagrįstas, prieš išleidžiamas namo žmogus privalo pasirašyti medicinos dokumentuose. Pašnekovų teigimu, pacientas dar turi pasirašyti, kad pasveiko. Bet žmogui gali susidaryti įspūdis, jog medikai nori jo atsikratyti arba vengia prisiimti atsakomybę už gydymą ir sveikatą. Pasak laikinojo direktoriaus ir advokato, įstatymas nevisiškai atitinka gyvenimo tikrovę, nors, kita vertus, jame visų atvejų ir neįmanoma numatyti.

Įstatymą pažeidžia pati policija?!

Kai Lietuvos žiniasklaidoje buvo diskutuojama apie minėto įstatymo trūkumus, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai medikams siūlė vadovautis protingumo ir žmogiškumo kriterijais, atsižvelgti į konkrečius atvejus. „Įstatymas lyg ir gina pacientų teises, bet formalūs dalykai klaidina ir medikus, ir pacientus”,- sakė V.Kucevičius. Jis ir V.Špucis tvirtino: „Jeigu taip siūloma, tegul tuos protingumo ir žmogiškumo kriterijus ir įrašo į įstatymą”.
Jie atkreipė dėmesį, kad be paciento sutikimo gydymo įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka konfidencialią informaciją gali teikti valstybės institucijoms, kurioms teisę į ją suteikia įstatymai, pavyzdžiui, policijai. Pašnekovų teigimu, policija dažnai viešai skelbia informaciją apie paciento sveikatos būklę ir į kokį skyrių jis paguldytas. Neturėtų būti viešai skelbiama, jog, tarkime, A.B. sulaužyta koja, sutrenkta galva ar jis gydomas reanimacijoje, užtektų pranešti, kad žmogus paguldytas į ligoninę. Anot V.Špucio ir V.Kucevičiaus, taip pati policija pažeidžia įstatymą.
Onutė Pluščiauskienė