Vakar Alytaus apskrities valstybės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Danutės Bačinskienės iniciatyva buvo surengta diskusija apie profesinių sąjungų praeitį, dabartį ir ateitį. Joje dalyvavo profesinių sąjungų ir įstaigų atstovai, seniūnai, pramonininkai, verslininkai, Seimo narys Julius Sabatauskas. „Šiandien svarbiausias tikslas yra profsąjungoms įsitvirtinti Lietuvos politinėje ir visuomeninėje sistemoje”, – tvirtino D.Bačinskienė.
Darbdaviai delsia derėtis dėl kolektyvinių sutarčių
Pirmininkė, kalbėdama apie profesinių sąjungų praeitį, priminė, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžioje profesinės sąjungos suskilo, lyderiai išsibėgiojo. Profsąjungų turtas buvo išdraskytas, iš atlyginimo uždrausta išskaičiuoti profesinės sąjungos nario mokestį ir kita.
Pasak D.Bačinskienės, tiek profsąjungoms, tiek dirbantiems žmonėms suduotas smūgis prieš kelerius metus įsigaliojus Darbo kodeksui, kuriame įteisinta nuostata, kad profsąjungos narį iš darbo galima atleisti be profsąjungos sutikimo: „Visi dirbantys žmonės nusivylė, o darbdaviai pasijuto visagaliai ir suįžūlėjo. Minėta Darbo kodekso nuostata iš dalies lėmė ir profesinių sąjungų narių skaičiaus mažėjimą, nes darbuotojai nematė prasmės stoti į profsąjungos gretas, kai ši organizacija prarado galimybę apginti dirbantį žmogų.
Prelegentės teigimu, daugelis darbdavių vengia ir delsia su profsąjungomis derėtis dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo, nes nėra įstatymo, kuris priverstų tai daryti: „Jie tuo piktnaudžiauja, nemėgsta profsąjungų ir nesupranta, kad šios reikalingos ne tik kovoti, bet ir bendradarbiauti. Tad reikėtų įstatymu darbdavius priversti derėtis ir pasirašyti kolektyvines sutartis su profsąjungomis. O kol kas darbdavių noriu paprašyti įmonėse, įstaigose ir organizacijose padėti steigti profsąjungas ir jas laikyti lygiavertėmis partnerėmis”.
Profsąjungoms finansiškai niekas nepadeda
Anot D.Bačinskienės, kai kurių valstybės įstaigų vadovams trūksta kompetencijos, vadovavimo ir etiketo įgūdžių, trukdančių steigtis profesinėms sąjungoms. „Esu įžeista ir pažeminta kaip asmuo, kad į diskusiją neatvyko niekas iš Alytaus rajono valdžios, nors ir buvo kviesti. O seniūnai, pamatę, jog iš rajono valdžios nieko nėra, irgi kone visi išsibėgiojo. Tai irgi rodo neigiamą požiūrį į profsąjungas”, – teigė ji.
Profsąjungos pirmininkė atkreipė dėmesį, kad įmonės, įstaigos ir organizacijos juridiškai gali pervesti lėšų profesinėms sąjungoms, bet niekas net nesisiūlo to daryti: „Tai palengvintų tiek profsąjungų, tiek darbuotojų padėtį. Ypač pagerėtų darbuotojų ir jų vaikų poilsio sąlygos”. Ji užsiminė, kad padėtis kryptų į gera, jeigu darbdaviai ir darbuotojai profsąjungoms pervestų 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio.
Nuveiktus darbus profsąjungoms reikėtų skelbti viešai
Alytaus krašto pramonininkų konfederacijos atstovas, AB mašinų gamyklos „Astra” generalinis direktorius Semionas Bondarevas išdėstė teigiamą požiūrį į profsąjungas ir kvietė darbdavius su šiomis bendradarbiauti. Jo nuomone, Lietuvoje profsąjungos turi ateitį.
Pietų Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijos atstovo Rimanto Isaikino teigimu, darbdaviai ne tokie baisūs ir darbuotojus be profsąjungos sutikimo retai atleidžia. Jis kėlė kvalifikuotos darbo jėgos, darbuotojų mokymo ir adaptacijos klausimus. R.Isaikino nuomone, tiek darbdavių, tiek darbuotojų mokymo turi imtis valstybė. Kai kurie diskusijos dalyviai jam oponavo, esą daugelis darbdavių žmones verčia dirbti po 10-12 valandų ir nemoka už viršvalandžius. Taip jiems nereikia priimti daugiau darbuotojų ir mokėti už viršvalandinį darbą.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento direktorė Onutė Balevičiūtė tvirtino, kad profsąjungos sunkiai kuriasi, nes tai lemia darbdavio požiūris į jas: „Į profsąjungas, kuriose yra daugiau narių, kurios imasi ir šį tą nuveikia, darbdaviai atsižvelgia”. Jos nuomone, įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuveiktus darbus profsąjungos turėtų skelbti viešai.
Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Alfonso Gedgaudo manymu, profsąjungoms į kolektyvinę sutartį svarbiausia įrašyti, už kiek parduodama darbo jėga. Jam pritarė ir AB „Snaigė” profsąjungos pirmininkas Henrikas Šivokas: „Mūsų įmonėje didėja darbuotojų kaita, nes jaunimas nenori dirbti už gaunamą atlyginimą”. H.Šivoko nuomone, profsąjungų nariai turėtų būti daug aktyvesni. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai reikėtų imtis iniciatyvos, kad būtų padidintas atlyginimo minimumas. Jo teigimu, įmonėse, ypač statybos, kur profesinės sąjungos darbuotojų algos nėra mažos, jie keičiasi, dirba viršvalandžius, primokama vokeliuose. „Į Alytų reikia kuo greičiau ir daugiau pritraukti užsienio kapitalo, nes steigiasi tik prekybos centrai, o gyventojų mažėja – greit nebeliks kam juose pirkti”,- sakė H.Šivokas.
Onutė Pluščiauskienė