Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė Vilniuje sukvietė jau tradicija tampančią diskusiją „Kava su politika”, į kurią susirinkę verslo, mokslo, politikos, žiniasklaidos atstovai kalbėjo apie euro įvedimą Lietuvoje.
Apskaičiuotos rizikos projektas
Pasak europarlamentarės, diskusijos temą padiktavo Lietuvos aktualijos, temos aktualumo niekam įrodinėti nereikia. Nors iki 2007 m. sausio 1 dienos dar yra laiko, kalbos, diskusijos ir svarstymai nerimsta, net grožio salonuose moterys aptarinėja šį klausimą.
„Bet kuri reforma turi ir privalumų, ir trūkumų. Euro įvedimą Lietuvoje drąsiai galima vadinti apskaičiuotos rizikos projektu. Naudos iš euro įvedimo mūsų šalis ir jos piliečiai turės daugiau nei praradimų”, sakė dr. Raimondas Kuodis, pagrindinis diskusijos pranešėjas, Lietuvos banko atstovas.
Pasak jo, mitų apie euro įvedimo padarinius Lietuvoje yra daug ir su visais jais kovoti sunku. Tačiau jis galįs užtikrinti, kad nė vienas bankas iš to pelno neuždirbs, litai į eurus žmonėms bus keičiami neimant jokio komisinio mokesčio. Diskusijos dalyviams daktaras išsamiai išdėstė visus piniginės reformos ekonominius pliusus ir minusus bei numatomas Lietuvos ekonomikos perspektyvas įsivedus eurą.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vicepirmininkas Rimas Varkulevičius ir „Iki” prekybos tinklo generalinis direktorius, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentas Aidas Mackevičius pritarė, kad euro mums reikia, bet pabrėžė ir reformos laukiančius sunkumus. Pasak R.Varkulevičiaus, verslas neturi atminties, matuojamas ne tik pinigais, bet ir laiku, jam svarbiausia – reformos rezultatas ir poveikis. Kainos auga, ir daug kas stengiasi tai pridengti (net ir degalų kainų didėjimą) artėjančiu euro įvedimu. Iš tikrųjų taip nėra. Todėl verslininkai yra už tai, kad įvedimo procesas vyktų ne tik sklandžiai, bet ir skaidriai. Tai ypač aktualu smulkiajam ir vidutiniam verslui, kuriam labai praverstų ir ekspertų pagalba, ir informacija šia tema.
„Prekybininkai taip pat palaiko euro įvedimą, bet mes matome problemą reformos datoje. Prekybininkai pirmi susidurs su piniginės reformos pasekmėmis, nes jie bendrauja su masiniu vartotoju. Sausio 1-oji ir taip yra gana sunki diena, o dabar dar teks ir reformos krūvis. Man gaila prekybos sistemoje dirbančių žmonių, nes jiems teks dvigubai didesnis darbo krūvis kalėdiniu laikotarpiu, rengiantis pasikeitimams”, – kalbėjo A.Mackevičius.
Kol dar yra laiko, jo manymu, turėtų būti sutarta dėl kitos euro įvedimo datos, pavyzdžiui, 2007 m. vasario 1 d. ar 2006 m. gruodžio 1 d., siekiant išvengti nereikalingos sumaišties. Atsakydamas Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas R.Kuodis pažymėjo, kad įvedimo datą bet kuriuo atveju nustatys ne Lietuvos Vyriausybė, o Europos Taryba, t.y. ES valstybių narių finansų ministrai, bet Lietuva neabejotinai turės pateikti savo poziciją tuo klausimu.
Didelis lūžis visuomenės gyvenime
Šiaulių rajono vicemeras Jonas Novogreckis diskusijos dalyviams priminė, kad dauguma Lietuvos žmonių nesvarsto makroekonominių euro įvedimo privalumų ar trūkumų, t.y. kokią įtaką euro įvedimas turės užsienio prekybai ar šalies bendrojo vidaus produkto augimui: „Žmonės turi konkrečių klausimų, į kuriuos nori gauti konkrečius atsakymus, kurių, deja, iš valdžios nesulaukia: ar euro įvedimas reikš, kad dabartinę kiekvieno piliečio pensiją litais padalys iš 3,5 ir tokia bus piliečio pensija eurais po euro įvedimo; ko reikia tikėtis nekilnojamojo turto rinkoje; kaip elgtis su santaupomis: ar geriau jau dabar jas keisti į eurus, ar tada, kai bus vykdoma reforma”.
Informacijos, ypač objektyvios, nebuvimu naudojasi populistai, ir neigiama propaganda regionuose jau vyksta. Kuriami vis nauji mitai apie neigiamus euro įvedimo padarinius, ir žmonės jais tiki.
Mykolo Romerio universiteto profesoriai Arūnas Augustinaitis, Rimantas Petrauskas, to paties universiteto docentas A.Miškinis tvirtino, kad euro įvedimas nėra tik techninis klausimas, t.y. kad užtenka turėti reikiamą kiekį eurų banknotų, monetų ir sklandžiai įvykdyti litų keitimą į eurus. Jų manymu, euro įvedimas – didelis lūžis visuomenės gyvenime ir reikš daug didesnę integraciją, susipynimą su kitų euro zonos šalių ekonomika, šių valstybių ūkių, ekonomikos struktūrų dar didesnį supanašėjimą.
Pasak europarlamentarės L.Andrikienės, apie reformą su žmonėmis reikia kalbėti konkrečiai atsakant į kiekvienai grupei aktualius klausimus: „Man labai nepatiktų, jei ši reforma turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos žmonėms, ir vėl prasidėtų kaltinimai valdžiai ar Europos Sąjungai”.
„Aš puikiai suprantu, kad, jei vertinsime valstybiškai, įvesdami eurą prarandame vieną ekonominės politikos elementų; prarandame galimybę patys nustatyti valiutos kursą, nes euro kursą nustatinės jau ne Lietuvos bankas; mes prarandame galimybę formuoti ir vykdyti savarankišką pinigų politiką. Tačiau ant kitos svarstyklių lėkštės turime padėti euro įvedimo privalumus: 1) išnyks valiutos keitimo išlaidos (dabar, keisdami eurus į litus ar atvirkščiai, kiekvieną kartą tam tikrą procentą prarandame, tiesa, iš to uždirba bankai); 2) akivaizdžiai padidės užsienio prekyba su eurozonos šalimis, tai mūsų BVP turėtų padidinti bent 30 procentų!; 3) padidės kainų skaidrumas, nebeliks šiuo metu sunkiai paaiškinamų kai kurių prekių kainų skirtumų ir kt. Taigi būtina apie tai kalbėtis su Lietuvos piliečiais ir tuos 10 milijonų eurų, skiriamus informacinei kampanijai, išnaudoti veiksmingai, ir informavimo darbą jau reikia dirbti”, – kalbėjo dr. L.Andrikienė.
Rūtenis Andrijauskas