Pasak uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, visada malonu kalbėti apie nuveiktus darbus, kai esama gerų naujienų. O jų praėjusią savaitę užderėjo išties gausiai.
Praėjusią savaitę, pasakojo miesto vadovas, Savivaldybėje imtasi didelio darbo – pradėtas rengti miesto Tarybos sprendimas dėl beveik 7 mln. litų viršplaninių lėšų paskirstymo.
Apie 1,5 mln. litų ketinama skirti Miesto ūkio departamentui. Už šiuos pinigus dar šiais metais bus sutvarkytos keturios gatvės, tęsiami daugiabučių namų kiemų remonto darbai.
478 tūkst. litų turėtų sulaukti kultūros puoselėtojai. Iš šių lėšų ketinama paremti O. Koršunovo režisuojamą H. Ibseno „Laukinę antį” Dramos teatre. Atslūgus „Philip Morris Lietuva” entuziazmui, teks pasirūpinti ir kalėdinėmis bei naujametėmis miesto puošmenomis. Siūloma skirti lėšų ir griuvenai Daržų g. 10 sutvarkyti.
1 mln. 240 tūkst. litų ketinama skirti sporto reikmėms – miesto sporto klubams paremti, inventoriui pirkti, įvairiems renginiams organizuoti.
Kaip visada liūto dalis – 2,5 mln. litų – atiteks įvairioms švietimo programoms finansuoti.
Taip pat, sakė meras, kai kam lėšų nubyrės ir iš Savivaldybės privatizavimo fondo. Pusę milijono ketinama skirti centriniam miesto stadionui rekonstruoti, 344 tūkst. litų – Vaikų ligoninės stogui tvarkyti, 150 tūkst. litų – Klaipėdos ligoninės Patologijos skyriaus įrangai pirkti.
Pasak mero, šią savaitę sprendimo projektas bus atiduotas visiems komitetams svarstyti, o spalio 6-ąją – miesto Tarybai tvirtinti.
M. Gorkio mokyklai – ES parama
Dar viena gera žinia – penktadienio rytą Savivaldybę pasiekęs pažymėjimas, liudijantis, kad M. Gorkio vidurinės mokyklos rekonstrukcijos projektui įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirta 1 mln. 593 tūkst. 264 litų.
„Šiai mokyklai renovuoti jau buvome rezervavę Savivaldybės privatizavimo fondo lėšų dalį, – sakė R. Taraškevičius. – Dabar šiuos pinigus galėsime skirti kitiems miesto poreikiams tenkinti.
Aišku, 1,6 mln. litų viskam neužteks. Preliminariais apskaičiavimais, darbams užbaigti dar prireiks apie 2,5 mln. litų, bet ir čia tikimės sulaukti paramos, šįsyk iš valstybės iždo – mat M. Gorkio mokyklos rekonstrukcija tikrai bus įtraukta į kitų metų valstybės investicijų programą. Švietimo ir mokslo ministerija tokiam sprendimui jau pritarė, taip pat paprašysim šioje srityje padirbėti ir Seimo narius klaipėdiečius.
Pasak R. Taraškevičiaus, M. Gorkio mokykla ne pirmoji uostamiesčio švietimo įstaiga, gaunanti užsienio fondų paramą. Ne per seniausiai, gavus valstybės garantiją, kelios mokyklos buvo rekonstruotos Pasaulio banko lėšomis, finansinę paramą yra gavusi ir M. Mažvydo pagrindinė mokykla.
Paskelbti preliminarūs nugalėtojai
Anot R. Taraškevičiaus, praėjusią savaitę smarkiai pasidarbavo Savivaldybės viešųjų pirkimų komisija. Žinia, sakė miesto vadovas, ne per seniausiai įvyko keletas konkursų miestui labai svarbiems projektams įgyvendinti.
„Po išsamių patikrinimų ir diskusijų konkurso Kretingos gatvės atkarpai į šiaurę nuo Panevėžio g. rekonstruoti preliminariu nugalėtoju paskelbta geriausią, mūsų manymu, pasiūlymą pateikusi bendrovė „Lemminkainen Lietuva”. Projekto vertė – apie 20 mln. litų. Šiais metais esame numatę tik parengiamuosius darbus.”
Taip pat buvo skelbtas konkursas, sakė R. Taraškevičius, ir Lėbartų kapinėms išplėsti. Čia pirmu numeriu eilėje įrašyta Plungės bendrovė „Alfva”. Jos pasiūlyta kaina – 11,7 mln. litų. Projektas būtų įgyvendinamas trejus metus. Užbaigus visus darbus Lėbartų kapinės padidės apie 17 ha.
Numatytas rangovas ir Turgaus gatvei rekonstruoti. Geriausią kainą – 2,9 mln. litų – pasiūlė UAB „Konsolė”. Antroje vietoje – jau minėtoji „Alfva” – 3,3 mln. litų. Šią senamiesčio gatvę ketinama sutvarkyti iki kitų metų Jūros šventės.
„Tai preliminarūs konkursų rezultatai, – sakė miesto galva. – Jei nebus pareikšta pretenzijų, sutartys su konkursų nugalėtojais bus pasirašytos maždaug po 10 dienų.”
Šią savaitę, sakė R. Taraškevičius, turėtų galutinai paaiškėti ir socialinį būstą statysianti bendrovė. Čia pirmu numeriu įrašyta bendrovė „Šiaulių titanas”, pasiūliusi mažiausią kainą.
Privati nuosavybė – neliečiama
Praėjusią savaitę, sakė miesto meras, nemažas triukšmas buvo kilęs dėl to, kad Laisvojoje ekonominėje zonoje tiesiant gatvę neva buvo įsibrauta į privačią teritoriją.
„Skubiai surengėme patikrinimą. Dalyvauti jame pakvietėme darbus dirbantį rangovą, taip pat žemės savininkus. Gyventojams buvo įrodyta, kad jokie statybos darbai jiems priklausančiuose sklypuose nėra numatyti. Tai bus įmanoma tik tada, kai bus užbaigtos jau prasidėjusios žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūros, o tai, žinia, gan ilgas ir sudėtingas procesas”, – sakė R. Taraškevičius.
Anot R. Taraškevičiaus, prie Z. Dreinienės ganyklos priartėję gatvės tiesybos darbai šiuo metu esą sustabdyti. Jie būsią tęsiami tik patikslinus sklypo ribas.
Ruošk roges vasarą
R. Taraškevičius teigė praėjusią savaitę pasidomėjęs, kaip miestas ruošiasi šildymo sezonui.
„Dėl kai kurių gyvenamųjų namų šildymo sistemas prižiūrinčių bendrovių problemų kaip ir nekyla, – sakė meras. – Štai iš „Rubikon apskaitos sistemų” prižiūrimų 348 gyvenamųjų namų šilumos mazgų pasus jau gavo 299, arba 86 proc., „Sobo sistemų” valdose – 87 proc., „Klaipėdos energijos” – 84 proc. namų. Nerimą kelia nebent „Lamberta”. Iš 168 jos prižiūrimų šilumos mazgų pasai išduoti tik 9 proc. Siūlyčiau bendrovės vadovams tuo susirūpinti”, – sakė R. Taraškevičius.
Įmonėse, įstaigose, pasak R. Taraškevičiaus, padėtis vidutiniška. Mokyklose iš 45 šilumos mazgų parengti 24, tačiau vadinamuosius pasus yra gavę tik penki. Darželiuose sutvarkyta 96 proc. šilumos centrų, bet pasus gavo kol kas tik 40 proc. jų.
Ne visi skolininkai – skurdžiai
Artėjant šildymo sezonui, pasidomėta ir senomis skolomis. R. Taraškevičiaus turima informacija, šiandien už komunalinius patarnavimus klaipėdiečiai iš viso yra skolingi apie 1,4 mln. litų. Atskirais atvejais dalis skolų paslaugų teikėjams sumokama iš miesto biudžeto, dėl kitų vyksta teisminiai procesai. Liepos 1 d. duomenimis, klaipėdiečiams jau yra priteista sumokėti per 871 tūkst. litų.
„Įdomiausia tai, – sakė R. Taraškevičius, – kad pakvipus teismais ar net iškeldinimu, ne vienas užkietėjęs skolininkas skuba skolas likviduoti. Būta atvejų, kai žmonės iš karto sumokėjo 13 tūkst., 17 tūkst., o vienas – net 18,2 tūkst. litų. Vadinasi, žmonės pinigų turi, o už paslaugas nemoka piktybiškai.”
Vilija Šilinienė