Pasaulinėje praktikoje įprasta, jog garsenybių gerbėjai ypač audringai savo simpatijas reiškia rudenį ir pavasarį. Ir, be abejo, toli gražu ne visada tai daro adekvačiai… „Jaunimo lygos” kalbinti popmuzikos atlikėjai ypatingo lietuvaičių suaktyvėjimo šiuo sezonu sakė nepastebintys, tačiau kad gerbėjai savo jausmus reiškia netikėčiausiais būdais – faktas.
Savo dievaičius jie pasirengę nustebinti ir savo apatiniais drabužiais bei brangiais papuošalais, ir žinutėmis bei laiškais…
Ar sutinkate su teiginiu, jog pavasarį bei rudenį yra didžiausias fanų suaktyvėjimas?
GINTARĖ KARALIŪNAITĖ: Nepastebėjau. Man atrodo, kad fanai aktyvesni išėjus naujam albumui ar kai kas svarbaus įvyksta žinomo žmogaus gyvenime. Manau, jie labiausiai turėtų suaktyvėti vasarą – tuo metu yra rengiama daugiau koncertų, garsūs žmonės yra labiau pasiekiami.
JURGA ŠEDUIKYTĖ: Rudenį – didesnė naujos muzikos pasiūla, po vasaros išleidžiama nemažai albumų, todėl žmonės aktyviau į tai reaguoja. Taip yra ir pavasarį.
ATLANTA: Net nežinau. Pavasarį būna jausmų suaktyvėjimas, todėl ir atlikėjus jų gerbėjai labiau myli, domisi jų veikla (juokiasi). O rudenį trūksta šilumos, prasideda depresijos, užeina liūdesys, norisi kažko naujo, gražaus.
Ar bendraujate su savo gerbėjais?
GINTARĖ: Fanų klubo neturiu. Manau, juos turi žmonės, kurie koncertuoja jaunimui. O aš orientuojuosi į įvairaus amžiaus publiką – nuo mažučių vaikų iki suaugusių. Jei toks susikurtų – bendraučiau, skirčiau daugiau dėmesio.
MILANO: Jau labai greitai pradėsiu intensyviai bendrauti su savo gerbėjais – atsidarys mano, kaip atlikėjo, internetinis puslapis, kuriame bus galima bendrauti, užsirašyti į mano fanų klubą.
JURGA: Apie savo gerbėjų veiklą žinau nedaug. Galiu pasakyti tiek, kad būtent Klaipėdoje mano gerbėjai yra aktyvesni ir ten galbūt mano fanų klubas jau yra kuriamas. Žadu bendrauti su jais, greit bus sukurtas internetinis puslapis, kuriame sudėsiu viską, kas man yra svarbiausia ir brangu.
Noriu palaikyti su gerbėjais tvirtesnį ryšį nei dalis Lietuvos „žvaigždučių”. Man pavyzdys yra Andrius Mamontovas. Jis mielai bendrauja su žmonėmis.
Papasakokite, kokių staigmenų ir pokštų gerbėjai jums yra iškrėtę…
GINTARĖ: Esu gavusi daug gražių dovanėlių. Ypač mane stebina vaikai. Kartą Kaune iš mažos mergaitės gavau medinę dėžutę, kurioje buvo gintarėliai.
Turiu vieną gerbėją, kuri nuolat ateina į koncertus, fotografuoja, paskui kai kurias nuotraukas įrėmina ir tada padovanoja. Panevėžyje iš mažo berniuko esu gavusi paprastutę karoliukų apyrankę. Ši nuoširdi dovana tapo mūsų talismanu.
MILANO: Esu gavęs merginos liemenėlę, kurioje buvo parašytas telefono numeris bei tai, jog galiu gauti ir šio drabužėlio savininkę! Ne kartą mano pažįstamos merginos, su kuriom bendraudavau, yra gavusios žinučių, kad nutrauktų su manim ryšius. Tai toli gražu nebuvo malonu.
Seniau, kai dainavau grupėje „Kosmo”, gaudavau įvairių keistų laiškų, kuriuose iš laikraščių iškarpų buvo sudėlioti žodžiai. Kartais jų turinys būdavo toks, kad suprasdavau, jog šis žmogus daug ką žino apie mane. Nėra malonu gauti tokius laiškus, kur parašyta tik man žinomos smulkmenos, pvz., mano telefono numeris, kvepalų pavadinimas. Nuo to laiko vakarais užsitraukiu užuolaidas.
JURGA: Turėjau vieną labai aukštą gerbėją, kuris mane pamatęs, pagavo, iškėlė į viršų ir netyčia permetė per petį. Nukritau ant žemės ir gerokai susitrenkiau galvą. Kas keisčiausia, aš su juo susidūriau dar kartą ir taip pat nesėkmingai… Viena smagiausių dovanų buvo nuoširdus ir ilgas gerbėjo laiškas, į kurį su malonumu atsakiau.
ATLANTA: Paskutinė mano gauta dovana – prabangus papuošalas. Jį gavau iš nepilnamečių merginų. Buvo keista, kaip tokios jaunos panelės iš tėvų sugebėjo iškaulyti tiek pinigų.
Žinoma, man nėra svarbu dovanos kaina. Džiaugiuosi gavusi širdelių, balionų, atvirukų, laiškų, į kuriuos visada atrašau. Man svarbus gerbėjų dėmesys.
Gaila, kad dabar turiu daug mažiau laiko laiškams rašyti. Stengiuosi šį trūkumą užpildyti bendraudama su gerbėjais savo internetinio puslapio forume „Klausimai Atlantai”.
Žmonių dėmesys malonus ar varginantis?
GINTARĖ: Viskas priklauso nuo to, ko sieki, neretai ir nuo nuotaikos. Jei žmogaus pagrindinis tikslas – tapti garsiam, žmonių dėmesys nevargina, atvirkščiai – yra pamaloninamas ego. Tačiau dažnai pagrindinis atlikėjo tikslas būna užlipti į sceną ir dainuoti, tada gerbėjų dėmesys yra tiesiog viso šito pasėkmė. Būnant garsiam, sunku pasislėpti minioje, likti neatpažintam, nematomam. O kartais to tikrai noris.
Žinomi žmonės yra tarsi po padidinamuoju stiklu – visiems yra įdomus jų asmeninis gyvenimas. Neretai apie save išgirsti neteisingos informacijos. Kartais susipažįstant su žmogumi nėra lengva bendrauti, pakeisti jo susidarytą nuomonę apie tave.
Kartais dėmesys įgrysta. Tarkim, nueini į parduotuvę, o ten suaugę žmonės, pamatę tave, pradeda elgtis kaip vaikai – stebėti, šnibždėtis, sekioti. Jie mano, kad aš to nematau, tačiau iš šalies atrodo labai juokingai. Tie žmonės galėtų prieiti, pasisveikinti ar tiesiog nusišypsoti.
MILANO: Dėmesys jokiu būdu nevargina, tai yra normalu, o dovanos tik džiugina. Vienas didžiausių buvimo žinomam pranašumų – jauti, kad tavo veikla yra vertinama, matai, kad žmonės tave atpažįsta, supranti, kad eini teisingu keliu.
ATLANTA: Tai malonu, o varginti gali pradėti tada, kai be pagrindo yra pradedama įžeidinėti, apkalbinėti, kritikuoti. Žinoma, kritika yra gerai, visada ją išklausau, tik reikia atsirinkti, į kokių žmonių kritiką reaguoti, o kurią tiesiog praleisti pro ausis.
Žinomam žmogui lengviausia spręsti įvairias buitines problemas. Bet nesinaudoju tuo – parduotuvėje neapsipirkinėju be eilės, nepažeidinėju taisyklių. Aišku, jei sėdžiu kavinėje ir man kažkas nepatinka, būtinai pasakau apie tai padavėjui. Tai natūralu – nekentėčiau, priekaištus išsakyčiau ir tuo atveju, jei nebūčiau Atlanta. Bet dėl to kartais išgirstu, jog esu pasikėlusi…
Eglė Maslauskaitė