Vis dažniau kalbama apie tradicinės ir alternatyviosios medicinos krypčių integraciją. Pastaruoju metu populiarus tapo gydymas dėlėmis – hirudoterapija. Šį vieną iš alternatyviosios medicinos metodų ligoniai „prisileidžia” tada, kai jiems nepadeda gydymas medikamentais ar kitokiais tradicinės medicinos būdais.
Du gydymo etapai
„Medicininės dėlės dedamos žmogui ant tam tikrų taškų pagal individualią schemą. Įkandimo vietoje dėlė su seilėmis suleidžia fermentą, kurį sudaro daugiau kaip 150 gydomųjų savybių turinčių medžiagų, – pasakoja gydytoja hirudoterapeutė Vilija Zurbienė. – Fermentas išsisklaido organizme panašiai kaip mestas į vandenį akmuo – pasklinda į visas puses ratais. Kai seilių fermentas prieina iki artimiausios perpildytos kraujagyslės, tarp kraujagyslės ir dėlės susidaro jungiamasis vamzdelis, per kurį išteka nusistovėjusio kraujo perteklius”.
Dėlė, sako gydytoja, prie ligonio kraujagyslių prisikabina trim žandikauliais ir prisisiurbusi išbūna 1,5 – 2 valandas. Po to ji nukrenta pati. Viena dėlė išsiurbia maždaug 5 mililitrus kraujo. Procedūrų skaičius, priklausomai nuo savijautos, svyruoja nuo 10 iki 20. „Ant skaudamos vietos dėlių iš karto stengiamės nedėti – prie jos reikia artintis palengva. Procedūras kartoti ligoniams siūlome kas 3-7 dienos. Iš pradžių patartina dėti 2-3 dėles, o paskui po 5 ir daugiau”, – dalijasi patirtimi medikė.
Pasak jos, gydymas medicininėmis dėlėmis atliekamas dviem etapais. Pirmiausia pašalinamas užsistovėjęs kraujas. Kiekvieno žmogaus galvoje, kakle, krūtinės srityje, plaučiuose, stubure, dubenyje, kepenyse, rankose ir kojose pilna venų raizginių. Juose susikaupus kraujui susidaro savotiški kamščiai, kurie neleidžia kraujui patekti į silpną vietą – susidaro „stovinti pelkė”. Trombozės rezultatas – lengvas organų ir audinių insultas. „Todėl gydant dėlėmis pirmiausia reikia nuleisti kraują. Ištekantis kraujas dažnai būna blogo kvapo. Po to, kai išteka nereikalingas kraujas, vidaus organai ir kraujagyslės pradedamos gydyti dėlių seilių fermentais”, – pasakoja V.Zurbienė.
Dėles sapnuoja naktimis
Specialistų teigimu, dėlės geriausiai padeda gydant ligas, susijusias su pilnakraujyste ir kraujo sutirštėjimu: hipertoniją, maitinimosi sutrikimus, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, trambozes. „Dėlės padeda ir ligoniams, sergantiems lėtiniais prostatitais, ginekologiniais, akių uždegimais, besiskundžiantiems pečių ir kelių sąnarių skausmais, – sako hirudoterapeutė. – Jos turi ir bioenergetinį poveikį, pagerėja bendra žmogaus savijauta”.
V.Zurbienė, viena pirmųjų Lietuvoje pradėjusi gydyti dėlėmis, šiuo gydymo metodu susidomėjo stažuodamasi Maskvoje. Homeopate dirbusi medikė ten domėjosi R.Folio diagniostikos ir gydymo metodu. „Rusijoje gydymas dėlėmis ypač populiarus, šio gydymo tradicijos ten žinomos nuo seno, – sako V.Zurbienė. – Maskvoje ir Sankt Peterburge yra visoje Europoje žinomos bioįmonės, kuriose auginamos medicininės dėlės. Jos, turint visus oficialius veterinarinės tarnybos leidimus, atvežamos ir į Lietuvą”. V.Zurbienė hirudoterapijos kursus, kuriuos vedė Rusijos specialistai, baigė Vilniuje. Ji turi gydymo licenciją.
Gydytoja juokauja, jog dėles sapnuoja net naktimis. Jau daug metų su jomis „draugaujanti” medikė įsitikinusi, jog šie padarėliai, nors ir ne itin mieli akiai, sveikatai labai naudingi. „Kartais, kai būna labai karštas oras, parsinešu dėlių į namus, laikau šaldytuve. O šiaip jos laikomos švariame, nechloruotame vandenyje, vėsioje vietoje”, – pasakoja gydytoja. Dėles, kurios dažnai vadinamos plaukiojančiomis vaistinėlėmis, gydytoja ant įvairių ligonio kūno vietų deda rankomis. Namuose jos paslaugų dažniausiai paprašo hipertonija serganti mama, o ir pati medikė, norėdama padėti savo pavargusioms kojoms ar išsivalyti kepenis, irgi nevengia tokių procedūrų.
Alkoholio kvapo nemėgsta
Dėlės, sako gydytoja, labai jautrios įvairiems kvapams. Jei ligonis prisirūkęs, gėręs alkoholio ar stipriai prisikvėpinęs, dėlės nekimba. Jos priešinasi ir tada, kai žmogus būna gėręs daug antibiotikų.
Procedūrai naudojamos tik medicininės dėlės, auginamos bioįmonėje. Po kiekvienos procedūros jos sunaikinamos. „Paprastų dėlių įvairiuose vandens telkiniuose yra apie 100 rūšių, tačiau jų seilių sudėtis kitokia, gydymui jos nenaudojamos. Tik žmonės, kuriems įsisiurbė šis padarėlis, neturėtų išsigąsti – blogo jos tikrai nieko nepadarys. Jei stipriau įsisiurbusios pačios nenukrinta, jas galima nutraukti patrynus spiritu”.
Penkiasdešimtmetis Vygaudas daug metų sirgo hipertonija, skundėsi nusilpusia nervų sistema. Po gydymo kurso vyriškis teigia išsivadavęs iš šių negalavimų. V.Zurbienė prisimena neseną jai ypač įstrigusį atmintin atvejį. Trisdešimtmetis vyras, atvykęs iš Merkinės, skundėsi, jog dvejus metus serga dvylikapirštės žarnos opa. Ji vis atsiverdavo, kamuodavo stiprūs skausmai. Po dviejų procedūrų skausmai liovėsi, po aštuonių – opa užsivėrė.
Gydytoja sako, jog dėlėmis ypač sėkmingai gydoma venų varikozė (išsiplėtimas), net parodontozė. „Padirbėjus” šiems juodiesiems padarėliams dantenos nustoja kraujuoti. Jos padeda ir tada, kai reikia „išsprogdinti” kur nors susitvenkusį pūlinį – tarkim, kai jis būna susidaręs po danties karūnėle.
V.Zurbienės teigimu, ligoniai prie dėlių pratinasi įvairiai. Iš pradžių dauguma jas prisileidžia nedrąsiai, tačiau po kelių procedūrų pripranta. Jos esą veikia raminamai – kartais ligoniai procedūrų metu net užmiega ar ramiausiai skaito laikraštį. „Negalima naudoti dėlių tik nėštumo metu, sergant hemofilija, – sako medikė. – Ar galima gydyti pacientą, kai yra mažakraujystė ar žemas arterinis kraujospūdis, sprendžia gydytojas, įvertinęs ligonio būklę”.
Profesionalai neatmeta
Nuomonių dėl to, ar sunegalavus eiti pas gydytoją, ar bandyti gydytis dėlėmis, esama įvairių. Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas profesorius habilituotas daktaras Gintautas Kazanavičius nemano, jog dėlės – panacėja nuo visų ligų. „Tai – nuo viduramžių žinomas gydymo būdas, patikrintas laiko. Teigiamų savybių dėlės, be abejo, turi, jų seilėse esanti veikli medžiaga herudinas neleidžia sukrešėti kraujui. Tačiau paaiškėjo ir tai, kad rimtų ligų dėlės neišgydo. Jei jos padėtų „užlopyti”, tarkim, visas skrandžio opas, gastroenterologai seniai būtų pasitelkę šį metodą”. Profesorius mano, jog šio alternatyvaus gydymo būdo nereikėtų visiškai atmesti. Bet visiškai juo pasikliauti irgi nederėtų.
Gydymo praktikoje, pasak profesoriaus, buvo padaryta eksperimentų – chirurgams nepavykus priauginti nupjauto piršto, pasitelktos dėlės. Jas uždėjus ant žaizdos, piršto dalis prigydavo. Naujausi tyrinėjimai rodo, jog dėlės ypač veiksmingos organų transplantacijos atvejais. „Jos galbūt padeda tada, kai užkalkėjusios kraujagyslės. Visais kitais atvejais geriau pasikliauti tradicine medicina”, – mano profesorius.
Aldona Kibirkštienė