Limfoma sergantys žmonės žinią, kad Sveikatos apsaugos ministerija pagaliau skyrė lėšų moderniems vaistams, sutiko su džiaugsmu. Nauji, efektyvūs medikamentai atveria viltį pasveikti ir gyventi visavertį gyvenimą. Deja, jie labai brangūs, todėl skirto milijono užteks tik keliasdešimčiai ligonių. Gydytojams teks rūšiuoti sergančiuosius, kurie iš jų labiau nusipelno būti gydomi. Daliai pacientų beliks susitaikyti, kad jie į laimingųjų sąrašą nepateko.
Nebėra pasmerkti
Praėjusį ketvirtadienį Lietuvoje pirmą kartą minėta pasaulinė limfomos diena. Ją lydėjo nauja viltis pasveikti. Sergantiesiems šia kraujo vėžio forma Sveikatos apsaugos ministerija už 1 milijoną litų centralizuotai nupirko moderniam gydymui reikalingų vaistų.
Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas” pirmininkė Jolita Dvareckienė pabrėžia, kad labai svarbu visuomenei suteikti kuo daugiau informacijos apie limfomą. Svarbu, kad ji būtų kuo anksčiau diagnozuojama, žmonės žinotų jos pirmuosius simptomus.
Juolab kad jau sukurtas naujas gydymo mechanizmas, padedantis pasveikti. „Tikimės supratimo iš sveikatos politikų, nuo kurių priklauso, ar limfoma taps įveikiama ir Lietuvoje visiems ligoniams”, – sako J.Dvareckienė.
Pasaulyje limfomos diena pradėta minėti prieš metus. Šių metų rugsėjo 15-ąją Londone susirinko 50 žymių žmonių iš 15 šalių, pavadintų vilties švyturiais. Jie pasakojo, kaip ši sunki liga paveikė jų gyvenimus, liudijo, kad iki šiol buvusi mirtina ir neįveikiama, šiandien ji yra pažabojama, o limfomos diagnozė nebėra mirties nuosprendis.
Draugijos „Kraujas” nariai, tarp kurių yra ir žinomi Lietuvoje žmonės aktorius Dalius Mertinas, dailininkė Ieva Babilaitė ir kiti, tądien lankė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos hematologijos centruose besigydančius ligonius, dovanojo jiems vilties pasveikti simbolius – raudono stiklo lašelius. Belieka tikėtis, kad viltis taps realybe.
Žada didinti finansavimą
Aktorius D.Mertinas, kuriam ligą padėjo įveikti būtent naujoji imunoterapija, džiaugėsi, kad ji taps prieinama didesnei sergančiųjų daliai. Jam teko šiuos brangiai kainuojančius vaistus pirktis už savo pinigus, nes tai buvo vienintelis šansas pasveikti.
„Labai laukė tų vaistų žmonės, kai kurie jau buvo praradę viltį. Pats esu juos išbandęs, tad galiu patvirtinti, jog yra efektyvūs, neturi didelio šalutinio poveikio, leidžia pasiekti remisiją, beveik pasveikti, būti darbingam ir gyventi visavertį gyvenimą”, – kalba aktorius.
Pasak Vilniaus Santariškių ligoninės Hematologijos, onkologijos ir transfuzologijos centro direktoriaus dr. Laimono Griškevičiaus, viena infuzija kainuoja apie 7 tūkst. litų, o vidutiniškai vienam ligoniui jų reikia 4 – 6. Šiemet tik 1 iš 150 ligonių, kuriems reikalingas šis gydymas, išgalėjo susimokėti už jį pats.
Pasak D.Mertino, skirtųjų pinigų užteks tik 23-25 sergantiesiems. Bendrijos skaičiavimais, visiems 150, kuriems šis gydymas būtinas, reikėtų 3,5 mln. litų.
„Suprantame, kad sunku rasti tiek lėšų. Daug žmonių Lietuvoje serga kitomis sunkiomis ligomis ir juos taip pat reikia gydyti”, – sako D.Mertinas. Tačiau jis tikisi, kad finansavimas ateityje augs.
Sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga pabrėžia, kad pirmą kartą limfomomis sergantiems ligoniams gydyti skirta 1 mln. litų. Jis žada, kad kitais metais limfomos gydymui imunoterapija reikalingiems vaistams bus skirta 2,5 mln. litų. Trūks tiek nedaug – dar 1 milijono, kad išsipildytų visų ligonių viltys.
Serga vis daugiau
Su limfos sistema susijusiu kraujo vėžiu Lietuvoje kasmet suserga apie 500 ligonių, iš jų limfomomis – apie 300. Pasak L.Griškevičiaus, šių susirgimų daugėja visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva.
„Efektyvų gydymą lemia ankstyva diagnostika ir adekvatus gydymas. Užleistų atvejų mūsų šalyje nėra daug. Dažniausiai diagnozė laiku nenustatoma tuomet, kai ligos eiga yra slapta”, – aiškina L.Griškevičius.
Jo teigimu, diagnostikos galimybės nuolat gerėja. Specializuotuose centruose Vilniuje ir Kaune limfoma labai tiksliai nustatoma, o tai leidžia laiku skirti reikiamą gydymą. Ligoniai gydomi ne tik šiuose centruose, bet ir Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Moderniausias gydymo metodas, sukurtas pastarąjį dešimtmetį – imunoterapija. Jos metu naudojami specialūs antikūnai, kurie atpažįsta ligos pažeistas ląsteles ir su jomis jungiasi. Tai įgalina imuninę organizmo sistemą jas sunaikinti ir sustabdyti jų dauginimąsi.
Santariškių ligoninės Hematologijos, onkologijos ir transfuzologijos centro vadovas sako, kad naujasis gydymo metodas ženkliai pagerina gydymo rezultatus. Taikant senesnįjį gydymo būdą iš sergančiųjų limfoma senyvo amžiaus žmonių trejus metus išgyvena tik 30 – 40 proc. Taikant naujas technologijas šis skaičius išauga iki 60 proc. Iš jaunų ligonių gydant senuoju metodu išgyvena 60 proc., o naujuoju – net 80 proc.
Remsis standartais
„Pagaliau šiais metais pirmą kartą turėsime galimybę skirti modernų gydymą nors daliai pacientų. Smagu girdėti, kad kitais metais finansavimas bus didinamas. Tikiuosi, kad per keletą metų tai leis žymiai pagerinti ligonių, sergančių limfomomis, išgyvenamumą, didžioji jų dalis pasveiks”, – sako L.Griškevičius.
Gydytojas neslepia, kad bus nelengva ligonius surūšiuoti, pasakyti žmogui, kad jis modernaus gydymo negaus: „Vadovausimės tik nustatytais gydymo standartais, kurie paremti pasauline praktika, ir niekuo daugiau. O pagal juos pirmenybė bus suteikiama jauniems pacientams, kuriuos galima išgydyti. Tiesa yra tik viena, todėl mes atvirai apie tai kalbamės su ligoniais”.
Nepatekusieji tarp laimingųjų, bus, kaip ir iki šiol, gydomi tik tradicine chemoterapija. Gerai, jei jiems pavyks išgyventi iki kitų metų, kol bus skirtas papildomas finansavimas, ar dar kitų. Kai kuriems galbūt pavyks pasiskolinti ar kitaip surinkti reikiamus 30 ar 50 tūkst. litų ir susimokėti už gydymą patiems.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne tik modernus gydymas, bet ir ankstyva diagnostika lemia gerus rezultatus. Pagrindinis šios ligos simptomas – limfmazgių padidėjimas. Tačiau paprastai jie nebūna skausmingi, nėra uždegimo požymių, todėl žmonės į tai neatkreipia dėmesio.
Kartais limfmazgiai padidėja pilve ar krūtinėje. Tada įtarti ką nors negero dar sunkiau. Tokiais atvejais susirgimas pasireiškia karščiavimu, prakaitavimu be priežasties, blogėja kraujo rodikliai. Žmogus jaučia nuovargį, gali netekti apetito, kartojasi kosulys ir dusulys, niežti kūną.
Giedrė Budvytienė